Įmonės valdymo organų narių ir dalyvių atsakomybė laiku nesikreipus dėl įmonės bankroto

Teisės aktai ir teismų praktika pabrėžia ypatingą juridinio asmens vadovo padėtį. Įmonės vadovo, kaip valdymo organo, santykis su įmone yra grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. LR CK 2.87 str. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui, įmonės vadovą ir įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonės vadovas turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovo padėtis ypatinga ir tuo, kad jis vadovauja kasdienei įmonės veiklai, atstovauja įmonei santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, įmonės vardu sudaro sandorius. Vadinasi, įmonės vadovas žino visas įmonės veiklos aplinkybes, santykius su kitais asmenimis, taip pat padėtį įmonės viduje. Įmonės vadovas taip pat gerai žino, kokia yra įmonės finansinė padėtis ir ar ji pajėgi įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui. Taigi įmonės vadovas yra asmuo, turintis daugiausiai informacijos apie jo vadovaujamą įmonę.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 str. pateikia sąrašą asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu to paties įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi įmonės vadovui, dėl jo ypatingos padėties ir santykio su jo vadovaujamu juridiniu asmeniu, yra numatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant atitinkamai situacijai. Tokia nuostata grindžiama tuo, kad laiku pareikštas kreipimasis į teismą ir tolesnės neuždelstos bankroto procedūros turėtų apsaugoti kreditorių teisę bent iš dalies kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtą žalą iš bankrutuojančios įmonės likusio turto.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2008 metų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (8 str. 4 d.) numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą vadovui kyla atsakomybė. Tam, kad įmonės vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Vadovaujantis LR CK 6.248 str. 1 d., įmonės vadovo kaltė yra preziumuojama, todėl ieškinį pateikęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Taigi užtenka įrodyti, kad įmonės vadovas neteisėtu neveikimu (nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo) padarė žalos įmonės kreditoriams.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostata dėl žalos, padarytos laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti taikoma ne tik įmonės vadovui, bet ir įmonės savininkui (savininkams). Šiame įstatyme įmonės savininku yra laikomas įmonės dalyvis: akcininkas, ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Tačiau juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtų sprendimų teisinis vertinimas yra skirtingas. Juridinio asmens dalyviui nėra taikomos fiduciarinės pareigos, jo interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir skirtingą jų civilinės atsakomybės pagrindą. Juridinio asmens dalyvių civilinė atsakomybė kyla pagal LR CK 2.50 str. 3 d., o juridinio asmens valdymo organo nario – pagal LR CK 2.87 str. 7 d.

Taigi akivaizdu, kad tiek juridinio asmens vadovas, kiti valdymo organų nariai, tiek juridinio asmens dalyviai privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Priešingu atveju, su įmones susijusiems asmenims gali būti padaryta žalos – aptariamu atveju, susiklosčius atitinkamai situacijai, tačiau laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditoriai patiria neproporcingai didelę žalą. Todėl tiek įmonės valdymo organų nariams, tiek įmonės dalyviams kyla civilinė atsakomybė ir jiems gali būti pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

(Aktuali teismų praktika: LAT 2009-07-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-329/2009, 2009-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2011-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2002-06-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-880/2002, 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2004-02-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2004 ir kt.)