Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-124/2012

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energetikos remontas“ ir P. K., D. P., T. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Visagino energetikos remontas“; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Rokjus“, bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS, uždaroji akcinė bendrovė „Industrika“, uždaroji akcinė bendrovė „Inkaso Lietuva“, Z. S., akcinė bendrovė „Autoūkis“ ir K. M. (bylos Nr. B2-6268-516/2011).
Teisėjų kolegija
Nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Lex bonum“, P. K., D. P. ir T. B. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Visagino energetikos remontas“ bankroto bylą. Ieškovai UAB „Kauno energetikos remontas“ ir UAB „Lex bonum“ nurodė, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų pagal paskolos ir statybos rangos sutartis. Ieškovai P. K., D. P. ir T. B. nurodė, kad atsakovas nemoka jiems darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Visagino energetikos remontas“ bankroto bylą. Teismas, išanalizavęs pateiktus atsakovo finansinius dokumentus, padarė išvadą, kad konstatuoti atsakovo nemokumo būklę nėra pakankamo pagrindo, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų skolingas valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, būtų viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų bankroto bylos iškėlimui.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kauno energetikos remontas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės kelti bankroto bylą, t. y. įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ir įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir/arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šioje byloje skirtingi ieškovai buvo nurodę skirtingus pagrindus dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tačiau teismas atskirai ir detaliai jų nenagrinėjo. Visų pirma, atsakovas (jo direktorius A. B.) procesiniuose dokumentuose pranešė kreditoriams, kad negalės su jais atsiskaityti, tačiau skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė liko neįvertinta. Antra, atsakovas darbuotojams yra pradelsęs sumokėti beveik 900 000 Lt atlyginimo, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat neįvertino.
2. Apelianto nuomone, atsakovas dar yra ir nemokus. Teismas, prieš padarydamas išvadą, kad atsakovas yra mokus, turėjo išsiaiškinti, kodėl ir pats atsakovas yra priešingos pozicijos, teigdamas, jog atsiskaityti negalės. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovas, nepaisant jam pareikštų pretenzijų, nevykdo įsipareigojimų apeliantui. Iš atsakovo buvo gautas atsakymas, kad įmonė neturi finansinių galimybių atsiskaityti su apeliantu ir neturės jų ateityje, nes jau šešis mėnesius nevykdo jokios veiklos. Iš atsakovo finansinių dokumentų matyti, kad lėšų ir kito trumpalaikio turto įmonėje yra 356 261 LT, o trumpalaikių įsipareigojimų – 2 978 198 Lt. Akivaizdu, kad atsakovui nepakanka lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas nuolat veikia nuostolingai, todėl tolimesnis delsimas kelti bankroto bylą tik didina kreditorinius reikalavimus, kurių nebus galima patenkinti. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 218 524,57 Lt , o socialinio draudimo biudžetui – 483 061,32 Lt. Darytina išvada, kad egzistuoja ir ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė kelti bankroto bylą, t. y. atsakovas yra nemokus.
Atskiruoju skundu ieškovai P. K., D. P. ir T. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir iškelti atsakovui UAB „Visagino energetikos remontas“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę būklę. Teismas vadovavosi ĮBĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonės nemokumo būseną, tačiau nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais, kurie yra reikšmingi nustatant, ar atsakovas yra nemokumo būsenoje. Teismas, konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 978 198 Lt, t. y. daugiau negu pusė atsakovo turto vertės, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovo grynasis nuostolis yra 1 552 963 Lt, taip pat į tai, kad dvylika asmenų kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, apeliantų nuomone, yra svarus pagrindas teigti, jog atsakovas nesugebės nustatytais terminais įvykdyti šių įpareigojimų. Tai patvirtina, kad atsakovas jau yra nemokumo būsenoje.
2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo direktorius A. B. pripažino ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašė jį tenkinti. Įmonės direktorius yra asmuo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, todėl ieškinio pripažinimas patvirtina atsakovo sunkią finansinę situaciją.
3. Kadangi atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą, bankroto byla atsakovui keltina vien šiuo pagrindu.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Inkaso Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad sutinka su apeliantų pareikštais atskiraisiais skundais ir palaiko apeliantų reikalavimus.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Kauno energetikos remontas“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Autoūkis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad apelianto argumentai yra teisingi ir pagrįsti, todėl atskirasis skundas tenkintinas.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas UAB „Lex bonum“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir iškelti atsakovui UAB „Visagino energetikos remontas“ bankroto bylą. Nurodo, kad sutinka su apeliantų pareikštais atskiraisiais skundais ir palaiko apeliantų reikalavimus.
Atsiliepime į atskiruosius skundus atsakovas UAB „Visagino energetikos remontas“ nurodo, kad sutinka su apeliantų atskiraisiais skundas. Atsakovo teigimu, jis nėra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais, kadangi veikla nėra vykdoma, o pasikeisti situacijai jokių prielaidų nėra. Darbuotojams atlyginimai neišmokami jau kurį laiką, todėl darbuotojai išeina iš darbo ir iškart tampa atsakovo kreditoriais, kadangi lėšų išeitinėms kompensacijoms sumokėti atsakovas neturi. Atsakovas visiškai nevykdo ūkinės veiklos, kadangi neturi tam nei finansinių, nei žmogiškųjų resursų. Atsakovo turtas yra areštuotas kreditorių, todėl nėra galimybės gauti jokių finansinių lėšų. Teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys atsakovo skolą valstybės ir socialinio draudimo biudžetams.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tik atsakovo nemokumo būsena, todėl skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tik dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo (ne)mokumu, nenagrinėdamas kitų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose. Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo finansinių dokumentų nustatęs, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo būklę ir atsisakė iškelti bankroto bylą.
Iš byloje pateiktų ieškovų pareiškimų matyti, kad ieškovai UAB „Kauno energetikos remontas“ ir UAB „Lex bonum“ prašė atsakovui bankroto bylą iškelti atsakovo nemokumo pagrindu, ieškovas „Kauno energetikos remontas“ papildomai buvo nurodęs, kad atsakovas nuo 2011 m. vasario mėnesio neatsiskaito su darbuotojais (šį teiginį patvirtinančius duomenis teismo prašė išreikalauti iš atsakovo). Ieškovai P. K., D. P. ir T. B. pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikė remdamiesi ĮBĮ 4 straipsnio 1 punktu, pagal kurį įmonės kreditoriai (šiuo atveju – darbuotojai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovai P. K., D. P. ir T. B. pareiškime nurodė, kad atsakovas nuo 2011 m. sausio mėnesio nustojo mokėti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį. Trečiasis asmuo Z. S. kreipėsi į teismą taip pat remdamasi ĮBĮ 4 straipsnio 1 punktu. Šios aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo grindžiamas ne tik atsakovo nemokumo būsena, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir kita aplinkybe – vėlavimu išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Iš atsakovo 2011 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad atsakovas turėjo 1 733 271 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (t. 2, b. l. 62-63). Atsakovui iškelta daug civilinių bylų dėl darbo užmokesčio priteisimo (t. 1, b. l. 108-110). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovui galėtų būti iškelta bankroto bylą tuo pagrindu, jog atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Tai pripažino ir pats atsakovas, atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovas nuo 2011 m. vasario mėnesio neturi galimybės atsiskaityti su darbuotojais (t. 2, b. l. 168).
Be ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų dar viena savarankiška sąlyga yra nustatyta 2 punkte, t. y. bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Minėtas atsakovas pripažinimas, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovas nuo 2011 m. vasario mėnesio neturi galimybės atsiskaityti su darbuotojais, leidžia pagrįstai manyti, kad yra dar vienas bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrindas, nes atsakovas pranešė, jog negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat neanalizavo ir dėl jos nepasisakė.
Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo būklę, formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, neatsižvelgė, jog byloje yra duomenų apie atsakovo turtimo turto areštus ir iš turto vykdomus išieškojimus, į paties atsakovo poziciją, kad įmonė neturi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visapusiškai neišnagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas byloje esant prieštaringiems įrodymams, t. y. iš vienos pusės pagal atsakovo balansą atsakovas turi daug turto, iš kitos pusės atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais (tai patvirtina kreditorių pateikti raginimai vykdyti įsipareigojimus, atsakovo turtui taikomi areštai ir vykdomi išieškojimai), turėjo reikalauti iš atsakovo paaiškinimų, kitų įrodymų, kurie užtikrintų tikrosios atsakovo turtinės padėties atskleidimą. Teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės, pradelstų įsipareigojimų dydžio, neatsižvelgė, kad pagal atsakovo pelno (nuotolio) ataskaitas atsakovas jau ne vienerius metus dirba nuostolingai (atsakovo nuostoliai 2010 m. siekė apie 2,8 mln. Lt, o 2011 m. I pusmetį – 1,5 mln. Lt, t. 2, b. l. 61). Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų skolingas valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, nors byloje esantis 2011 m. birželio 29 d. turto arešto aktas patvirtina, kad atsakovas yra skolingas VSDFV Visagino skyriui 483 061,32 Lt, o antstolio 2011 m. birželio 16 d. patvarkymas patvirtina, jog atsakovas yra skolingas Utenos apskrities VMI 218 524,57 Lt (t. 2, b. l. 65-69, 77).
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius ir neištyrus visų aplinkybių, susijusių su įmonės (ne)mokumu, vėlavimu išmokėti darbuotojams atlyginimą, neįvertinus atsakovo pripažinimo, jog atsakovas dėl sunkios finansinės padėties negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Nutarė
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Visagino energetikos remontas“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

atgal