Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-204/2013

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-772-278/2012, kuria atsisakyta priimti K. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo.
Teisėjų kolegija
Nustatė
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. P. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas paskelbti jo asmens bankrotą ir sustabdyti UAB Ūkio banko lizingas išduoto vekselio apmokėjimą arba įpareigoti UAB Ūkio banko lizingą jį pratęsti ilgesniam laikui ir šiuo laikotarpiu neskaičiuoti palūkanų bei delspinigių, arba atidėti mokėjimus 5 metams. Pareiškėjas prašė išdėstyti UAB Ūkio banko lizingo išduoto 2536,14 Lt vekselio apmokėjimą po 30 Lt, nurodydamas, kad jo gaunamas pajamas sudaro tik 350 Lt socialinė pašalpa, todėl pareiškėjas neturi galimybės UAB Ūkio banko lizingui mokėti 100 Lt kasmėnesinę įmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti K. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo ir prašymą grąžino pareiškėjui.
Teismas nutartyje pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 10 d. priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris įsigalios 2013 m. kovo 1 d. (Įstatymo 32 straipsnis). Kadangi įstatyminio pagrindo fizinio asmens bankroto procedūrai pradėti nėra, pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą nagrinėti iš esmės iš naujo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nesvarstė kitų pareiškėjo prašymų, t. y. pareiškėjo prašymo dėl UAB Ūkio banko lizingo išduoto vekselio apmokėjimo atidėjimo, sustabdymo ar pratęsimo ilgesniam laikui. Nurodo, kad nors Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigalios tik nuo 2013 m. kovo 1 d., tačiau minėtų prašymų svarstymui teisinis pagrindas yra jau dabar.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti apelianto pareiškimą motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas apelianto pareiškimo pateikimo metu nėra įsigaliojęs, todėl nėra įstatyminio pagrindo fizinio asmens bankroto procedūrai pradėti.
Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad teismas nepagrįstai nesprendė kitų apelianto pareiškime nurodytų prašymų, t. y. prašymų dėl apelianto skolinių įsipareigojimų kredito įstaigai atidėjimo, sustabdymo ar pratęsimo.
Susipažinusi apelianto pateikto pareiškimo turiniu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai minėtą pareiškimą laikė pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo ir atsisakė jį priimti. Iš pateiktame pareiškime suformuluotų reikalavimų, nėra aišku, kad pareiškėjo prašymai dėl skolinių įpareigojimų vykdymo atidėjimo, sustabdymo ar pratęsimo, kredito įstaigos įpareigojimo neskaičiuoti palūkanų ir delspinigių, yra pareiškėjo pasirinkti alternatyvūs teisės gynimo būdai pareiškėjo prašymui dėl asmens bankroto paskelbimo. Pažymėtina, kad asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš galimų alternatyvių savo teisių gynimo būdų, tačiau šią teisę jis turi tinkamai įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas kitokio pažeistų teisių gynimo būdo, turi teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, pateikdamas įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą (CPK 111 str., 135 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą reglamentuojančias teisės normas ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą pareiškimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

atgal