Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-780/2009

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovams S. R. , R. V. ,
ieškovų S. R. , R. V. , UAB „Elvaradas“ atstovui advokatui P. O. ,
atsakovo BUAB „Rosagana“ atstovei advokatei Aušrai Meliukštienei,
atsakovo UAB „Investment Gateways“ atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui,
trečiojo asmens AB banko „Snoras“ atstovui Egidijui Česnauskiui,
trečiojo asmens UAB Medicinos bankas atstovui advokatui Daliui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rosagana“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Investment Gateways“, trečiojo asmens akcinės bendrovės banko „Snoras“ apeliacinius skundus ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-465-370/2009 pagal ieškovų R. V. , S. R. , uždarosios akcinės bendrovės „Elvaradas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rosagana“, uždarajai akcinei bendrovei „Investment Gateways“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei bankui „Snoras“, R. K. , akcinei bendrovei Turto bankui, uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl termino apskųsti kreditorių komiteto protokolą atnaujinimo, kreditorių komiteto posėdžio protokolo, varžytynių protokolo bei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
Nustatė
Ieškovai R. V. , S. R. , UAB „Elvaradas“ 2008 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams BUAB „Rosagana“, UAB „Investment Gateways“, tretiesiems asmenims AB bankui „Snoras“, R. K. , AB Turto bankui, BUAB Medicinos bankui, prašydami atnaujinti terminą ieškiniui paduoti dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 4 sprendimų nuginčijimo; pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą Nr. 4, pagal kurį nutarta likusį neparduotą BUAB „Rosagana“ nekilnojamąjį ir ilgalaikį kilnojamąjį turtą parduoti komplekse be varžytynių pasiūlymą šį turtą pirkti pateikusiai UAB „Investment Gateways“ už bendrą 1 500 000 Lt pardavimo kainą bei varžytynėse neparduotą įmonės savininkui (savininkams) priklausantį turtą, nurodytą administratoriaus veiklos ataskaitoje, parduoti be varžytynių pasiūlymą įsigyti šį turtą pateikusiai UAB „Investment Gateways“ už bendrą 500 000 Lt pardavimo kainą; pripažinti negaliojančiu 2008 m. spalio 24 d. varžytynių, vykusių pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. 4 sprendimą, protokolą Nr. 1; pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį, sudarytą remiantis 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 4 sprendimu; taikyti restituciją ir turtą grąžinti BUAB „Rosagana“ (t. 2 b. l. 66-72). Ieškovai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Rosagana“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Ieškovų teigimu, įmonės bankroto procedūros metu įvyko neteisėtas kreditorių komiteto posėdis, kurio neteisėtų nutarimų pagrindu buvo neteisėtai parduotas iš varžytynių bankrutuojančios įmonės turtas ir taip pažeisti ieškovų, kaip kreditorių, interesai. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. įvykusiame kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo tik trys iš penkių komiteto narių, nes komiteto nariai UAB „Ravita“ ir UAB „Marandas“ pranešimo apie šaukiamą posėdį negavo, todėl buvo ne tik pažeista kreditorių komiteto posėdžių organizavimo tvarka, bet ir pažeista teisė pareikšti savo nuomonę. Be to, ieškovų teigimu, kreditorių komiteto nariui įmonės darbuotojų atstovui atstovavęs advokatas L. M. neturėjo teisės atstovauti darbuotojams, nes tai nenumatyta jo atstovavimo sutartyje. Ieškovai pažymėjo, kad kreditorių komiteto narė įmonės darbuotojų atstovė R. K. ieškovams paaiškino, kad jai atstovaujantis L. M. veikė AB banko „Snoras“ naudai, be to, ieškovų teigimu, AB bankas „Snoras“ neturėjo perįgaliojimų atstovauti kitiems kreditorių komiteto nariams, todėl banko atstovas V. B. komiteto posėdyje atstovavo neturėdamas tam tinkamų įgaliojimų. Ieškovų nuomone, faktiškai komiteto posėdyje dalyvavo ir sprendimus priėmė tik du AB banko „Snoras“ atstovai ir jie veikė išskirtinai banko naudai. Ieškovai nurodė, kad komiteto posėdyje buvo nutarta pateikti ieškinį dėl 102 936,53 Lt turto pagerinimo išlaidų išieškojimo iš Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro bei likusio neparduoto BUAB „Rosagana“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo konkrečios tvarkos ir kainos sudarant sutartį su UAB „Investment Gateways,“ tačiau nebuvo svarstytas UAB „Logistekas“ 2008 m. rugsėjo 15 d. raštas dėl turto pirkimo už didesnę, t. y. 2 100 000 Lt, kainą. Ieškovų teigimu, AB bankas „Snoras“ ne tik ignoravo „Logisteko“ pasiūlymą, bet ir neteisėtai nušalino bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams palankesnį pirkėją. Ieškovai nurodė, kad apie 2008 m. rugsėjo 16 d. BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto nutarimais pažeistas teises sužinojo 2008 m. lapkričio 4 d., kai įmonės turto draudimo polisai buvo perleisti AB „Medicinos bankui“, nors įmonė dirbo su AB banku „Snoras“. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovų nuomone, neteisėtų kreditorių komiteto nutarimų pagrindu vykusios varžytynės bei pasirašytos turto pardavimo be varžytynių sutartys yra neteisėtos.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; atnaujinti terminą ieškovams apskųsti BUAB „Rosagana“ 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 4 nutarimus; pripažinti negaliojančiais BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdį (protokolas Nr. 4) ir jo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 3; pripažinti negaliojančiais BUAB „Rosagana“ varžytynių, vykusių 2008 m. spalio 24 d., pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio Nr. 4 protokolą ir jo pagrindu sudarytą varžytynių aktą; pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 27 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį, sudarytą bankrutuojančios UAB „Rosagana“ ir UAB „Investment Gateways“; taikyti restituciją: įpareigoti UAB „Investment Gateways“ turtą grąžinti BUAB „Rosagana“, o BUAB „Rosagana“ pinigines lėšas – 2 000 000 Lt – UAB „Investment Gateways“; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui UAB „Investment Gateways“ Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimis palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų BUAB „Rosagana“ ir UAB „Investment Gateways“ ieškovui R. V. po 3000 Lt advokato išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
Teismas nurodė, kad bankroto bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2008 m. rugsėjo 16 d., protokolas ir kita su tuo susijusi medžiaga į bankroto bylą buvo pateikta 2008 m. rugsėjo 17 d., be to, ta pati informacija išsiųsta įmonės akcininkui R. V. 2008 m. rugsėjo 17 d. ir įteikta 2008 m. rugsėjo 25 d. Dėl to teismas konstatavo, kad nebuvo pažeista ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 4 dalies nuostatos bei bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto darbo reglamentas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovai apie priimtus nutarimus turėjo sužinoti ir apskųsti per minėto įstatymo nustatytą terminą, todėl minėtą terminą praleido. Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas svarstyti, ar yra priežasčių, pateisinančių termino praleidimą ir sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teismo nuomone, iš ieškovų nurodytų aplinkybių ir įrodymų visumos yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovai praleido terminą dėl pateisinamų priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. Teismas nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad įmonės bankroto administratoriaus elgesys ir AB banko „Snoras“ darbuotojų veiksmai sudarė pagrindą ieškovams S. R. ir R. V. suklysti dėl teisės apskųsti kreditorių komiteto posėdžio priimtus nutarimus laiku ir tinkamai įgyvendinimo, nes įmonės bankroto administratorius ir AB banko „Snoras“ atstovas nepaneigė, jog 2008 m. rugsėjo 23 d. faksu ir 2008 m. spalio 2 d. paštu gavo iš UAB „Logistekas“ pasiūlymą ir nedavė jokio neigiamo raštiško atsakymo apie pasiūlymo vertinimą, todėl neatmestinos R. R. ir R. V. nurodytos aplinkybės, kad ir po priimtų nutarimų tikėjosi gauto pasiūlymo papildomo svarstymo, juo labiau, kad banke buvo paaiškinta, jog UAB „Logistekas“ reikia atidaryti depozitinę sąskaitą, o bankas dar pareikalavo pateikti įrodymus apie finansavimo šaltinius. Teismas pažymėjo, kad šiais duomenimis teismas neabejoja, nes šias aplinkybes patvirtina 2008 m. lapkričio 25 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 5. Teismas nurodė, kad, vertindamas minėtas aplinkybes, kartu atsižvelgia ir į tai, kad numatytoje 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto darbotvarkėje nebuvo numatyta jokių klausimų, susijusių su gautų pasiūlymų dėl kainos ir turto pardavimo konkrečiam pirkėjui svarstymo, todėl akivaizdu, kad, esant galiojančiai 2008 m. liepos 15 d. kreditorių komiteto nustatytai BUAB „Rosagana“ turto pardavimo kainai ir tik tokios kainos išviešinimui rinkoje, ieškovai taip pat galėjo būti suklaidinti dėl pasiūlymų turinio iki 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio. Teismas pažymėjo, kad taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kainos, kurią siūlė R. D. S. , ji pati sumokėti negalėjo, ir tam įsteigė juridinį asmenį, apie tai pranešdama bankrutuojančiai įmonei jau po paskelbtos darbotvarkės ir jos išsiuntimo kreditorių komiteto nariams. Teismo nuomone, akivaizdu, kad kreditorių komiteto nariai nebūtų galėję laiku ir tinkamai įvertinti susidariusios situacijos, kurią iš esmės turėjo kreditorių susirinkimo, kartu ir kreditorių komiteto, pirmininkas AB bankas „Snoras“. Dėl to teismas konstatavo, kad AB bankas „Snoras“ iš esmės buvo suinteresuotas turto pardavimu ir tai būtų iš dalies pateisinama, jei jis vienvaldiškai būtų sprendęs klausimą tik dėl jam įkeisto turto, tačiau šiuo atveju buvo sprendžiama ir dėl neįkeisto turto, kurį pardavus ir gavus lėšas atsiskaitoma su kitais kreditoriais, todėl pripažintina, kad nebuvo išlaikyta interesų pusiausvyra, kaip reikalauja bankroto teisės normos, ginančios viešąjį interesą – visų kreditorių reikalavimų tenkinimą proporcingumo principu. Teismo nuomone, kitų kreditorių komiteto narių pateikti įgaliojimai bankui balsuoti minėtame kreditorių komiteto posėdyje pripažintini niekiniais, nes nėra pateikta įrodymų, kad kreditorių susirinkimas būtų leidęs išrinktiems komiteto nariams perįgalioti savo teises ir pareigas. Teismas konstatavo, kad nebuvo reikiamo balsų skaičiaus nutarimams priimti. Teismo nuomone, R. K. atstovavimo sutartis su advokatu pateisinama tik tuo atveju, jei buvo teikiama teisinė pagalba, jos advokato atsiųstos balsavimo biuletenio kopijos turinys ir trečiojo asmens R. K. paaiškinimai teismo posėdyje tik patvirtina, kad balsavimo biuleteniai nebuvo tinkamai sudaryti iki komiteto posėdžio pradžios pagal paruoštą darbotvarkę, nes bankroto procedūrų vykdymo praktikoje balsavimo biuleteniai siunčiami nuomonei pareikšti, kai tinkamai suformuoti sprendžiami klausimai, tačiau akivaizdu, kad siunčiant 2008 m. rugsėjo 16 d. komiteto posėdžio darbotvarkės klausimus, nebuvo pridėta balsavimo biuletenių, jų nebuvo ir negalėjo būti paruošta, nes D. R. S. įsteigtos įmonės pasiūlymas buvo gautas tik 2008 m. rugsėjo 12 d.
Teismo nuomone, iš esmės visos šios aplinkybės sudarytų pagrindą svarstyti komiteto posėdžio sušaukimo teisėtumo ar jo priimtų nutarimų pagrįstumo klausimą atsižvelgiant labiau į atsakovo UAB „Investment Gateways“ interesus, tačiau tos aplinkybės, kad parduodamo turto kainos nustatymas ir neišspręstas iki galo įmonės mokumo atkūrimo klausimas, t. y. įmonės likvidavimo klausimo nagrinėjimo uždelsimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčijamais kreditorių komiteto nutarimais bei kilusiomis teisinėmis pasekmėmis – įmonės ir jo savininko turto realizavimu – buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios įmonių bankroto procedūras, nes bankroto administratorius neužtikrino įmonės kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, o šiuo atveju neužtikrino teisės įmonės (skolininko) savininkui, kaip asmeniui, turinčiam teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, tinkamai ir iki galo suformuluoti savo pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad įmonės bankroto administratorius dar 2007 m. lapkričio 9 d. apygardos teismui buvo nurodęs, kad vienintelis akcininkas R. V. yra išreiškęs ketinimus siūlyti kreditoriams sudaryti taikos sutartį. Teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad tik žinant visą kreditorių ratą ir jų finansinių reikalavimų apimtį, o tai iš esmės paaiškėjo tik 2008 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-744-370/2008 dėl AB Turto banko 3 627 584 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, bei turto vertę (iš bankroto bylos duomenų matyti, kad nebuvo viešai paskelbta rinkoje duomenų apie tai, kad bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas už geriausią kainą ir iki kada renkami tokie pasiūlymai, bei nebuvo tokių kreditorių ar jų komiteto nutarimų, galiojo 2008 m. liepos 15 d. kreditorių komiteto nutarimu patvirtinta 5 311 364,80 Lt kaina), galima asmeniui tinkamai įvertinti savo galimybes dėl ĮBĮ 28 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, o tam reikėtų ne kreditorių komiteto, o visų kreditorių nuomonės. Teismo nuomone, pripažintina, kad asmuo, įgydamas turtą, realiai žinojo, kad įmonė neturi bankrutavusios įmonės statuso, ir savo kainą pasiūlė nesant jokio bankroto teisės normų nustatyta tvarka priimto nutarimo, sudarančio pagrindą siūlyti savo kainą ir kitas esmines sandorio sąlygas. Dėl to teismas konstatavo, kad ne tik vykdant turto pardavimą buvo pažeistas sąžiningumo principas, bet ir pirkėjas pats nebuvo apdairus dėl bankroto procedūros stadijos ir sąžiningas dėl kainos, todėl pripažinus neteisėtais kreditorių komiteto posėdį ir jame priimtus nutarimus, sukeltos teisinės pasekmės naikintinos, sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais, taikytina abišalė restitucija, pagal kurią šalys privalo grąžinti sandorio šaliai viską, ką gavo pagal sandorį.
Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Rosagana“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismą 2009 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, atnaujindamas ieškovams terminą kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdžio nutarimams apskųsti, netinkamai aiškino ir ginčo santykio atžvilgiu taikė ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 4 dalies nuostatas, CK 1.5 straipsnį, 6.166 straipsnį, 1.131 straipsnio 2 dalį, CPK 122 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, 185 straipsnį, pažeidė šias teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos ir tai turėjo įtakos neteisingam civilinės bylos išsprendimui.
Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiais BUAB„Rosagana“ kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdį (protokolas Nr.4) ir jo nutarimus Nr. l ir Nr. 3. Teismo argumentai, kurių pagrindu grindžiama teismo išvada dėl būtinumo 2008 m. rugsėjo 16 d. BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto nutarimus Nr. l ir Nr. 3 pripažinti negaliojančiais, prieštarauja visumai materialinės ir procesinės teisės normų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikai.
Teismas, pažeisdamas 6.193 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatas bei CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, nepagrįstai pripažino negaliojančias varžytynes, vykusias 2008 m. spalio 24 d., kurių metu UAB „Investment Gateways“ buvo parduotas BUAB „Rosagana“ nekilnojamasis turtas bei nepagrįstai pripažino negaliojančia 2008 m. spalio 27 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį, sudarytą BUAB „Rosagana“ ir UAB „Investment Gateways“.
Teismas nepagrįstai taikė restituciją, įpareigodamas UAB „Investment Gateways“ turtą grąžinti BUAB „Rosagana“, o BUAB „Rosagana“ pinigines lėšas UAB „Investment Gateways“. Teismas netinkamai įvertinto faktinę aplinkybę dėl atsakovo UAB „Investment Gateways“ sąžiningumo. Be to, sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo yra neteisėta ir dėl CK 1.80 straipsnio 4 dalies bei 4.96 straipsnio 2 ir 3 dalių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teismas taip pat neatsižvelgė, nevertino ir sprendime nenurodė jokių argumentų apie tai, jog ginčo turtas UAB „Investment Gateways“ yra įkeistas UAB „Medicinos bankas“. Restitucijos taikymas pažeidžia ir BUAB „Rosagana“ kreditorių teises, kadangi, tokio teismo sprendimo vykdymas bus ekonomiškai nenaudingas.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Investment Gateways“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismą 2009 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, konstatavęs, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdžio nutarimams apskųsti, nepagrįstai jį atnaujino. Jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių ieškovams laiku pareikšti ieškinį dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismas nenustatė. Apie kreditorių komiteto priimtus nutarimus ieškovai privalėjo sužinoti 2008 m. rugsėjo 17 d., t.y. kai į bylą buvo pateiktas posėdžio protokolas, o faktiškai šias aplinkybes sužinojo ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 23 d.
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo reikiamo balsų skaičiaus nutarimams 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje priimti. Kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo 3 nariai iš 5, todėl pripažintina, kad buvo kvorumas, reikalingas komiteto nutarimams 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdyje priimti ir dėl to komiteto nutarimai yra teisėti.
Teismas nepagrįstai pripažino, jog priimant komiteto nutarimus nebuvo išlaikyta kreditorių interesų pusiausvyra. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog kaina, už kurią įsigijo ginčo turtą atsakovas, neatitinka tikrosios rinkos kainos, todėl negalima teigti, kad interesų pusiausvyra nebuvo išlaikyta.
Teismas nepagrįstai pripažino, jog priimant komiteto nutarimus ir kilusiomis pasekmėmis buvo pažeistos bankroto teisės normos, kuriomis siekiama kreditorių ir skolininko interesų.
Teismas neturėjo pagrindo taikyti restituciją. Restitucijos taikymas neatitinka CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos reikalavimų, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų: užsitęstų bankroto procedūros, padidėtų administravimo išlaidos, kyla abejonių dėl galimybės parduoti ginčo turtą už didesnę kainą, nei sumokėjo atsakovas, restitucijos taikymas būtų neproporcinga priemonė pažeidimui ištaisyti ir tai būtų nesąžininga atsakovo atžvilgiu.
Teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovai nereiškė reikalavimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, pripažinimo negaliojančiu.
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB bankas „Snoras“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismą 2009 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovams ieškinio senaties terminą kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdžio nutarimams apskųsti. Ieškovai terminą ginčyti kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2008 m. rugsėjo 16 d., nutarimus praleido be svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti, o neatnaujinus termino bei likus galioti ginčijamiems kreditorių komiteto nutarimams, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir kitų ieškovų reikalavimų.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto darbotvarkėje nebuvo numatyta jokių klausimų, susijusių su gautu pasiūlymu dėl kainos ir turto pardavimo konkrečiam pirkėjui svarstymo. Kreditorių komiteto nutarimai neperžengė darbotvarkėje numatytų spręstinų klausimų ribų ir teismo nurodomu argumentu nėra pagrindo jų naikinti. Be to, teismas nenurodė kokia teisės norma šiuo atveju buvo pažeista.
Teismas, konstatuodamas, kad kreditorių komiteto posėdžio metu priimtais nutarimais nebuvo išlaikyta interesų pusiausvyra, kaip reikalauja Įmonių bankroto įstatymo teisės normos, nenurodė konkrečios teisės normos, kuri buvo pažeista. Minėta teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Teismas, pripažindamas niekiniais kreditorių atstovavimo dokumentus, padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimas, išrinkdamas kreditorių komiteto narius ir nustatydamas kreditorių komiteto teises, veikė kaip savarankiškas asmuo, suteikiantis kitiems asmenims tam tikrus įgaliojimus ir įgaliotiniams neleido perįgalioti savo teisių ir pareigų, o dėl to kreditorių komiteto posėdyje nebuvo kvorumo. Teismas, padarydamas minėtą išvadą, netinkamai taikė atstovavimo teisę reglamentuojančias teisės normas. Be to, netgi pripažinus UAB „Milda“ ir R. K. atstovavimo dokumentus niekiniais, reikėtų vertinti tikrąją kreditorių komiteto posėdyje asmeniškai ir per atstovus dalyvavusių narių valią.
Teismo argumentas, jog ginčo kreditorių komiteto priimti nutarimai yra neteisėti dėl to, kad jie buvo priimti neva iki galo neišsprendus įmonės mokumo atkūrimo klausimo, tokiu būdu užkertant galimybę įmonės vieninteliam akcininkui įgyvendinti teisę dėl taikos sutarties sudarymo su visais įmonės kreditoriais bei pažeidžiant bankroto instituto specialiuosius tikslus, prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek ĮBĮ reikalavimams bei teismų praktikai.
Nepagrįstas teismo argumentas, jog turto pirkėjas nebuvo apdairus dėl bankroto procedūros stadijos ir sąžiningas dėl kainos, todėl pripažinus neteisėtais kreditorių komiteto posėdį ir jame priimtus nutarimus, sukeltos teisinės pasekmės naikintinos, sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais ir taikytina abišalė restitucija. Teismas netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikydamas CK 4.96 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nusprendė taikyti restituciją ir išreikalauti ginčo turtą, įsigytą sprendimams vykdyti nustatyta tvarką, iš sąžiningo įgijėjo. Be to, teismas nevertino bei sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, jei taikant restituciją vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
Tretysis asmuo UAB „Medicinos bankas“ prisidėjo prie atsakovų BUAB „Rosagana“, UAB „Investment Gateways“ bei trečiojo asmens AB banko „Snoras“ apeliacinių skundų.
Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovai R. V. , S. R. , UAB „Elvaradas“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų BUAB „Rosagana“, UAB „Investment Gateways“ bei trečiojo asmens AB banko „Snoras“ apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismą 2009 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas yra teisėtas, teisiniu požiūriu visiškai teisingas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo padarytos išvados visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktiką ir apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais keisti arba naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą nėra pagrindo. Ieškovų nuomone, teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad terminas skundui paduoti dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimų praleistas dėl pateisinamų priežasčių ir jis atnaujintinas, o apeliantų argumentai dėl šios teismo išvados nepagrįstumo atmestini. Ieškovų nuomone, teismas, pripažindamas negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Dėl apeliantų motyvų dėl turto pirkimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiu ieškovai nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog UAB „Investment Gateways“ įgydamas turtą realiai žinojo, kad BUAB „Rosagana“ neturi bankrutavusios įmonės statuso ir bankroto administratorius savo kainą pasiūlė nesant jokio bankroto teisės normų nustatyta tvarka priimto nutarimo, kuris sudarytų pagrindą siūlyti kainą ir nustatinėti kitas esmines sandorio sąlygas. Ieškovai pažymi, kad vykdant viso įmonės turto pardavimą buvo pažeistas sąžiningumo principas, o pats turto pirkėjas nebuvo apdairus dėl bankroto procedūros stadijos ir nebuvo sąžiningas dėl kainos. Ieškovų teigimu, teismas visiškai laikėsi CPK 185 straipsnio reglamentuojamų įrodymų vertinimo taisyklių – teismo išreikštas vidinis įsitikinimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai pritaikantį statymus. Ieškovai pažymi, kad apeliantų motyvai dėl negalimumo taikyti abišalę restituciją yra nepagrįsti. Be to, nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas. Varžytynių aktas yra išvestinis iš varžytynių protokolo, būtinas varžytynių procesinis dokumentas, todėl teismas, pripažindamas negaliojančiu varžytynių protokolą, pagrįstai pripažino negaliojančiu ir protokolo pagrindu sudarytą varžytynių aktą.
Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas BUAB „Rosagana“ nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka ir prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo UAB „Investment Gateways“ bei trečiojo asmens AB banko „Snoras“ apeliacinius skundus tenkinti, Klaipėdos apygardos teismą 2009 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepime į apeliacinius skundus tretysis asmuo R. K. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovų BUAB „Rosagana“, UAB „Investment Gateways“ bei trečiojo asmens AB banko „Snoras“ apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismą 2009 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens R. K. teigimu, teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad jai, kreditorių komiteto narei ir darbuotojų atstovei, atstovavęs advokatas L. M. veikė AB banko „Snoras“ naudai, bei tai, kad pats bankroto administratorius jai pats pasiūlė advokato paslaugas. Trečiojo asmens nuomone, teismas teisingai vertino tą aplinkybę, kad advokato atsiųstos balsavimo biuletenio kopijos turinys ir R. K. paaiškinimai teismo posėdyje tik patvirtino, kad balsavimo biuleteniai nebuvo tinkamai sudaryti iki komiteto posėdžio pradžios pagal paruoštą darbotvarkę. Pažymi, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog, siunčiant 2008 m. rugsėjo 16 d. komiteto posėdžio darbotvarkės klausimus, nebuvo pridėta balsavimo biuletenių, jų nebuvo ir negalėjo būti paruošta, nes D. R. S. įsteigtos įmonės pasiūlymas buvo gautas tik 2008 m. rugsėjo 12 d. Trečiojo asmens R. K. nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, o apeliantų apeliacinių skundų motyvai nepagrįsti, todėl Klaipėdos apygardos teismą 2009 m. birželio 18 d. sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Apeliaciniai skundai tenkintini, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Rosagana“ iškelta bankroto byla ir 2007 m. lapkričio 15 d. patvirtinti BUAB „Rosagana“ kreditorių sąrašas bei kreditorių reikalavimai. BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokole Nr. 4 nurodyta darbotvarkė: 1) dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo; 2) dėl likusio neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo; 3) dėl įmonės savininko (savininkų) turto pardavimo kainų pakeitimo ir pardavimo tvarkos nustatymo; 4) kiti klausimai. Kreditorių komitetas 1 darbotvarkės klausimu patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2008 m. rugsėjo 16 d., įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl 102 936,52 Lt turėtų turto pagerinimo išlaidų išieškojimo iš SBĮ Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro. Kreditorių komitetas 2 darbotvarkės klausimu likusį neparduotą BUAB „Rosagana“ nekilnojamąjį ir ilgalaikį kilnojamąjį turtą parduoti komplekse be varžytynių pasiūlymą įsigyti šį turtą pateikusiai UAB „Investment Gateways“ už bendrą 1 500 000 Lt pardavimo kainą (tame tarpe AB bankui „Snoras“ įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo kainą bendrai 1 300 000 Lt sumai, neįkeisto turto pardavimo kainą bendrai 200 000 Lt sumai); įpareigoti administratorių pasirašyti preliminarią sutartį su UAB „Investment Gateways“ dėl BUAB „Rosagana“ priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo; preliminarią sutartį pasirašyti UAB „Investment Gateways“ 2008 m. rugsėjo 12 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme numatytomis sąlygomis; pagrindinę nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti pilnai įvykužius UAB „Investment Gateways“ 2008 m. rugsėjo 12 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme numatytas sąlygas. Kreditorių komitetas 3 darbotvarkės klausimu
Nutarė
patvirtinti pradines įmonės savininkui (savininkams) priklausančio turto, nurodyto administratoriaus veiklos ataskaitoje, pardavimo kainas bendrai 500 000 Lt sumai; turtą parduoti kartu iš varžytynių 2001 m. liepos 3 d. LRV nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka; nustatyti varžytinėse 3 % turto kainos didinimo intervalą; įpareigoti administratorių apie nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso pardavimą paskelbti viešai; varžytynėse neparduotą įmonės savininkui (savininkams) priklausantį turtą, nurodytą administratoriaus veiklos ataskaitoje, parduoti be varžytynių pasiūlymą įsigyti šį turtą pateikusiai UAB „Investment Gateways“ už bendrą 500 000 Lt pardavimo kainą; turtą parduoti UAB „Investment Gateways“ 2008 m. rugpjūčio 12 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme numatytomis sąlygomis.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas turinčias bylai reikšmės aplinkybes sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Dėl ieškinio senaties termino
Pirmosios instancijos teismas ieškovams R. V. , S. R. bei UAB „Elvaradas“ atnaujino ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, svarbia šio termino praleidimo aplinkybe iš esmės laikydamas tą aplinkybę, jog įmonės bankroto administratoriaus elgesys ir AB banko „Snoras“ darbuotojų veiksmai sudarė pagrindą ieškovams suklysti dėl teisės apskųsti kreditorių komiteto priimtus nutarimus laiku ir tinkamai įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai byloje pareiškė vieną ieškinį, taigi, jų bendri reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškinys yra grindžiamas 2008 m. rugsėjo 15 d. data surašytu UAB „Logistekas“ pasiūlymu parduoti ginčo turtą už 2 100 000 Lt kainą. Ieškovai neįrodė, kad šis pasiūlymas įmonės bankroto administratoriui ar AB bankui „Snoras“ buvo pateiktas prieš 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdį, tačiau minėto rašto turinys (rašto data, siūloma vos 100 000 Lt didesnė turto pirkimo kaina ir t. t.) patvirtina tą faktą, kad ieškovai bent jau 2008 m. rugsėjo 15 d. žinojo, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. turi įvykti kreditorių komiteto posėdis bei kad jo metu bus svarstoma už kokią kainą parduoti ginčo turtą. Pastarąjį teiginį patvirtina trečiojo asmens AB banko „Snoras“ atstovo V. B. paaiškinimai bei ieškovo R. V. paaiškinimai 2009 m. balandžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 168-171).
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis bankroto bylose turi ypatingą reikšmę. Visi bankroto byloje dalyvaujantys asmenys privalo domėtis bylos eiga bei elgtis sąžiningai, kad bankroto procesas vyktų kuo sklandžiau ir operatyviau. Tokią pareigą turėjo ir ieškovai, juolab, kad jiems neva rūpėjo įmonės turto pardavimo klausimas. Byloje nustatyta, kad kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolas teismui buvo pateiktas 2008 m. rugsėjo 17 d., taigi, nuo šios dienos ieškovams turėjo tapti žinoma apie jų esą pažeidžiamas teises. Tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas nuo kreditorių komiteto posėdžio dienos praėjus beveik dviems mėnesiams. Tai rodo, kad ieškovai nevykdė savo, kaip bankroto proceso dalyvių, pareigų, o savo teise kreiptis į teismą naudojosi aplaidžiai.
Konstatavęs, jog ieškovai praleido senaties terminą komiteto nutarimams apskųsti, pirmosios instancijos teismas jį atnaujino. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atnaujinti praleistą senaties terminą yra nepagrįstas dėl to, kad jis yra grįstas aplinkybėmis, kurios nelaikytinos objektyviomis ir ieškovų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.
Teismų praktika pripažįsta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas spręstinas taikant individualų bonus pater familias standartą. Įmonės bankroto administratorius, AB bankas „Snoras“ (banko atstovas) bei kreditorių komitetas nėra vienas ir tas pats. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovai byloje būtų įrodę, kad administratorius ar AB bankas „Snoras“ (banko atstovas) žadėjo, jog kreditorių komiteto nutarimai bus pakeisti ar atšaukti, tai dar nereiškia, kad komitetas 2008 m. rugsėjo 16 d. priimtus nutarimus išties būtų atšaukęs ar pakeitęs (komitetą sudaro 5 nariai, o nutarimai priimami balsų dauguma). Todėl tariamas ieškovų tikėjimasis, kad nutarimai bus atšaukti ar pakeisti, laikytinas mažų mažiausiai neprotingu ir netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, bet jokiu būdu negali būti pagrindu atnaujinti praleistą senaties terminą.
Pažymėtina, jog ieškovai dar savo pradiniame ieškinyje kaltino administratorių ir kreditorių komiteto pirmininką tuo, jog kreditorių susirinkimo posėdyje 2008 m. rugsėjo 16 d. nebuvo svarstytas uždarosios akcinės bendrovės „Logistekas“ pasiūlymas dėl turto pirkimo už didesnę kainą, t. y. už
2 100 000 Lt. Taigi UAB „Logistekas“ 2008 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymas nebūtų parašytas, jeigu ieškovai nebūtų supratę darbotvarkės esmės bei to, kokie klausimai gali būti ir bus sprendžiami komiteto posėdyje 2008 m. rugsėjo 16 d. Į bylą nepateikti įrodymai, kad BUAB „Rosagana“ administratorius ar kreditorių komitetas gavo minėtą pasiūlymą.
Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas tiek ieškovų, tiek atsakovų nurodytinas faktines aplinkybes dėl senaties termino taikymo šioje civilinėje byloje, konstatavo faktą, jog BUAB „Rosagana“ administratorius 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą į bankroto bylą pateikė 2008 m. rugsėjo 17 d., be to, ta pati informacija 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo išsiųsta ir 2008 m. rugsėjo 25 d. įteikta įmonės akcininkui R. V. . Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog BUAB „Rosagana“ administratorius laikėsi tiek ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 4 dalies reikalavimų, taip pat nepažeidė ir bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto darbo reglamento. Ieškovai dėl BUAB „Rosagana“ administratoriaus teisėtų veiksmų, kuriuos patvirtina nurodytieji faktai, neturėjo jokio pagrindo suklysti dėl teisės apskųsti kreditorių komiteto posėdžio priimtus nutarimus laiku ir tinkamai, nes 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas jiems buvo pateiktas įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismo sprendime vertinant šią ginčo aplinkybę yra teigiama, jog BUAB „Rosagana“ administratorius laikėsi įstatyminių reikalavimų ir visus savo veiksmus atliko taip, kaip nurodoma kreditorių komiteto darbo reglamente bei ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje, tačiau vėliau šiam teiginiui teismas prieštarauja ir nepagrįstai bei priešingai anksčiau nurodytoms materialinės teisės normoms nurodo, jog ieškovai senaties terminą savo reikalavimui dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto priimtų nutarimų pareikšti praleido būtent dėl to, jog įmonės bankroto administratoriaus elgesys ir AB banko „Snoras“ darbuotojų veiksmai sudarė pagrindą ieškovams suklysti dėl teisės apskųsti kreditorių komiteto posėdžio priimtus nutarimus laiku ir tinkamai įgyvendinimo. Ieškovų teisę apskųsti kreditorių komiteto nutarimus įtvirtina įstatyminė nuostata, numatyta ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Todėl iš šios įstatyminės nuostatos seka, jog ne BUAB „Rosagana“ administratorius ar AB banko „Snoras“ atstovai yra atsakingi už ieškovų įstatyminės teisės/pareigos įgyvendinimą savalaikiai reikšti reikalavimus dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo teismine tvarka, bet būtent minėtieji įstatyminiai reikalavimai ieškovus įpareigoja veikti apdairiai, atsakingai ir savalaikiai ginti savo neva pažeistus interesus reiškiant atitinkamus reikalavimus teismine tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas atsakovo BUAB „Rosagana“ pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, t. y. 2008 m. rugsėjo 17 d. UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro registruotų laiškų, pateiktų Kauno apskrities centriniam paštui, lydraštį (t. 1, b. l. 171) bei 2009 m. gegužės 27 d. AB Lietuvos paštas Kauno filialo raštą Nr. (13.14-02)-5-1617 (t. 3, b. l. 5), pagrįstai konstatavo tą faktą, jog ieškovams R. V. ir S. R. apie 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus tapo žinoma vėliausiai 2008 m. rugsėjo 25 d. Iš paminėtų pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių bei sisteminio minėtų teisės normų aiškinimo darytina išvada, kad ieškovai vėliausiai nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. turėjo įstatyminę teisę pateikti teismui ieškinį dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau bylos duomenys rodo, kad nors ieškovai nuo šio momento žinojo apie jų teises neva pažeidusius kreditorių komiteto nutarimus, tačiau savalaikiai atitinkamų ieškinio reikalavimų teismui nepareiškė.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, nevertino aplinkybių, kad civilinėje byloje ieškovų R. V. ir S. R. paaiškinimus apie ieškiniu ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų, tikslaus sužinojimo momentą paneigia pateikti į bylą įrodymai. Patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 66-72) ieškovai nurodo, kad apie ginčo 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto nutarimus jie neva sužinojo tik 2008 m. lapkričio 4 d. Pateikti į bylą minėtieji rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 171, t. 3, b. l. 5) patvirtina, kad ieškovams šis faktas vėliausiai tapo žinomas 2008 m. rugsėjo 25 d. Ieškinys (t. 1, b. l. 2-6), patikslintas ieškinys (t. 2, b. l. 66-72) ir ieškovės S. R. paaiškinimai 2009 m. birželio 7 d. teismo posėdyje (t. 3, b. l. 6) patvirtina faktą, jog R. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: Maironio g. 21-23, Šilalė ir būtent šiuo adresu BUAB „Rosagana“ administratoriaus savalaikiai buvo išsiųstas 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, taip pat nevertino aplinkybių, kad ieškovams, kaip verslu užsiimantiems asmenims (bylos duomenys patvirtina apie ieškovų užsiėmimą verslu), taikytini padidinti reikalavimai dėl teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo. Sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, skirtingai nei kitiems fiziniams asmenims verslininkams yra keliami padidinto apdairumo, rūpestingumo ir atidumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisminėje praktikoje dėl ieškinio senaties termino taikymo aiškinimo yra nurodoma, jog sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pavyzdžiui, komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais, juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, minėti standartai dažniausiai yra aukštesni ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, tokių asmenų atžvilgiu yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomo teiginio, kad ieškovai neva buvo suklaidinti bankroto administratoriaus ir AB banko „Snoras“ darbuotojų dėl teisės apskųsti kreditorių komiteto posėdžio priimtus nutarimus laiku ir tinkamai, kas neva ir sudarė pagrindą teismui ieškovų atžvilgiu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nepagrįstumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1 punkte yra nurodoma, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, taip pat į tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje nelaikytinas neteisėtas ir nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, asmens kreipimasis ne į teismą arba kitas kompetentingas spręsti ginčą institucijas, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, taip pat netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, aplaidumas ir pan.
Kolegijos teisėjų nuomone, nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės aiškiai patvirtina faktą, kad vėliausiai 2008 m. rugsėjo 25 d. ieškovai sužinoję apie ieškiniu ginčijamus kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus, neturėdami jokių įrodymų apie priimtinų nutarimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, savalaikiai neteikė teismui skundo dėl šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nesiėmė jokių laikinųjų apsaugos priemonių tuo tikslu, kad ginčo turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra nepagrįstos ir nėra pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui.
Dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas sprendime išvadas dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtų nutarimų neteisėtumo ir nepagrįstumo iš esmės grindė aplinkybe, jog 2008 m. rugsėjo 16 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje nebuvo reikiamo kiekio kreditorių komiteto narių balsų (kvorumo) ginčo nutarimams priimti; aplinkybe, jog vykusiame kreditorių komiteto posėdyje buvo netinkamai nustatyta ginčo turto kaina; aplinkybe, jog bankrutuojanti įmonė neva neturėjo teisės apskritai organizuoti įmonės turto pardavimo ir jo parduoti, kadangi iki galo nebuvo išspręstas įmonės mokumo atkūrimo klausimas.
Civilinės bylos duomenys, t. y. BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto nario UAB „Milda“ 2008 m. gruodžio 15 d. patvirtinimas (t. 2, b. l. 64-65) patvirtina faktą, jog kreditorių komiteto narys AB bankas „Snoras“ 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje balsavęs už UAB „Milda“ tinkamai išreiškė minėto kreditorių komiteto nario valią dėl priimtinų ieškiniu ginčijamų nutarimų. Tokie BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto narių, t. y. AB bankas „Snoras“ bei UAB „Milda“ veiksmai yra teisėti ir dėl to yra laikytini teisėtais ir kreditorių komiteto 2008 m. rugsėjo 16 d. priimti nutarimai, kadangi pagal CK 2.136 straipsnio 2 dalį paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį daro galiojančiu nuo jo sudarymo pradžios. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktą, jog kreditorių komiteto nutarimai yra niekiniai dėl to, kad jiems priimti neužteko kreditorių komiteto narių balsų, privalėjo įvertinti byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. kreditorių komiteto narių UAB „Milda“ ir UAB „Ravita“ patvirtinimus (2 t., b. l. 63,64-65).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškiniu ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais dėl kreditorių komiteto narių kvorumo nebuvimo, netinkamai įvertino ir BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto narės įmonės darbuotojų atstovės R. K. valią dėl nutarimų parduoti BUAB „Rosagana“ priklausantį turtą priėmimo. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje kreditorių komiteto narės R. K. interesus atstovavo advokatas L. M. (t. 1, b. l. 10-16); aplinkybę, jog sutinkamai su CK 2.136 straipsnio 2 dalimi po įvykusio 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio, kuriame komiteto narės R. K. interesus atstovavo advokatas L. M. , balsavimo biuletenio pagrindu (t. 2, b. l. 90-91, b. l. 171) R. K. raštu patvirtino savo valią dėl priimtų nutarimų; aplinkybę, jog byloje pateiktame 2009 m. kovo 30 d. R. K. pareiškime (t. 2, b. l. 143) yra keičiama jos valios išraiška dėl ieškiniu ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų; aplinkybę, jog 2009 m. balandžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu R. K. pripažino tą aplinkybę, jog 2009 m. kovo 30 d. pareiškimą, kuriame keičiama jos valia, kreditorių komiteto narė parašė tikslu pažymėti, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje priimant nutarimus dalyvavo ne ji pati, bet advokatas L. M. . Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kreditorių komiteto narė R. K. , veikdama per advokatą, o vėliau ir patvirtindama jo atliktus veiksmus, aiškiai išreiškė savo valią (pritarimą) dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komitete priimtinų nutarimų, todėl kreditorių komiteto narės įmonės darbuotojų atstovės R. K. balsavimas (valios išreiškimas) minėtame posėdyje pripažintinas teisėtu ir atitinkančiu įstatymo reikalavimus.
Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Rosagana“ kreditorių komitetą sudaro viso 5 nariai, iš kurių trys nariai dalyvavo 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje ir priėmė nutarimą dėl ginčo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, be to, papildomai vienas iš kreditorių komiteto narių, t. y. UAB „Ravita“, nors ir nedalyvavo 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje, tačiau savo 2008 m. gruodžio 17 d. rašytinio patvirtinimo pagrindu patvirtino tą faktinę aplinkybę, jog tuo atveju, jeigu UAB „Ravita“ reiktų balsuoti tokiais pačiais BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto posėdyje priimtais nutarimais, UAB „Ravita“ balsuotų už 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus, o jau priimtus sprendimus šiuo raštu kartu ir patvirtina (t. 2, b. l. 63). Taigi, netgi naujai organizuojant pakartotinį kreditorių komiteto posėdį, jame sprendžiant analogiškus klausimus ir priimant nutarimus dėl turto pardavimo kreditorių komiteto narių AB bankas „Snoras“, UAB „Milda“ ir UAB „Ravita“ išreikšta valia išliktų analogiška, o kreditorių komiteto narių UAB „Marandas“ ir R. K. balsavimo įtaka dėl priimamų nutarimų, sutinkamai su ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalies būtų buvusi minimali ir iš esmės nekeistų kreditorių komiteto priimtinų nutarimų turinio. Teismas, spręsdamas susirinkimo (komiteto) nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimą, turi išsiaiškinti tai, kokią įtaką nutarimų priėmimui būtų turėję kiti susirinkimo (komiteto) nariai, jeigu susirinkimas (komiteto posėdis) būtų organizuojamas iš naujo, t. y. kitų susirinkimo (komiteto) narių galimą įtaką balsavimo dėl priimtų nutarimų rezultatams. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių komiteto nutarimai turi būti pripažintini negaliojančiais dėl kreditorių komiteto narių kvorumo nebuvimo, yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškiniu ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus dėl BUAB „Rosagana“ turto pardavimo negaliojančiais, sprendime taip pat nurodė, kad šie kreditorių komiteto nutarimai yra nepagrįsti dėl to, jog neva kreditorių komiteto darbotvarkėje nebuvo įtvirtintas siūlymas svarstyti ginčo turto pardavimo už konkrečią piniginių lėšų sumą, klausimo, todėl, anot pirmosios instancijos teismo, 2008 m. rugsėjo 16 d. įvykusiame posėdyje, kreditorių komiteto nariai neva neturėjo teisės priimti nutarimo dėl BUAB „Rosagana“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo už bendrą 1 500 000 Lt UAB „Investment Gateways“ atžvilgiu bei nutarimo dėl įmonės savininkui priklausančio turto pardavimo iš varžytynių, nustatant 500 000 Lt turto pardavimo kainą bei 3 proc. kainos didinimo intervalą. Teismas sprendime nurodydamas tokį argumentą nenurodė teisės normos, kuri būtų pažeista dėl neva netinkamai suformuluotos kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 2 formuluotę „Dėl likusio neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ ir klausimo Nr. 3 formuluotę „Dėl įmonės savininko (savininkų) turimo turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ bei jų pagrindu posėdyje svarstytus ginčo turto pardavimo klausimus bei priimtus nutarimus. Kreditorių susirinkimų/ komiteto posėdžių darbotvarkėse ketinamų svarstyti klausimų formulavimas yra bendro pobūdžio, detaliai nekonkretizuojant juose ketinamų priimti nutarimų turinio. Tokia dalykinė praktika yra taikoma dėl to, kad organizuojant kreditorių komiteto posėdžius ir administratoriui ruošiant komiteto posėdžio darbotvarkę, iš anksto nėra žinoma, kokius konkrečius nutarimus dėl svarstomų darbotvarkės klausimų atitinkamai priims kreditorių komiteto narių dauguma (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Šiuo atveju nėra tiek svarbi kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkėje pavartoto ketinimo svarstyti klausimo žodinė lingvistinė analizė, kiek yra svarbu nustatyti tikrąją kreditorių komiteto narių valią, išreikštą svarstant atitinkamus darbotvarkės klausimus ir to pasėkoje, priimant atitinkamus nutarimus. 2008 m. rugsėjo 16 d. BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto posėdžio protokolas patvirtina, jog kreditorių komiteto nariai buvo tinkamai informuoti apie gautus naujus pasiūlymus iš potencialių pirkėjų, t. y. 2008 m. rugpjūčio 19 d. gautą G. A. pasiūlymą įsigyti turtą už 900 000 Lt bei 2008 m. rugsėjo 12 d. gautą UAB „Inwestment Gateways“ komercinį pasiūlymą įsigyti turtą už bendrą 2 000 000 Lt sumą, kurie ir buvo apsvarstyti darbotvarkės klausimais Nr. 2 ir Nr. 3. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Rosagana“ turtas buvo pardavinėjamas ilgą laiką, tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos Lietuvoje potencialių pirkėjų, norinčių įsigyti turtą neatsirado, todėl 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdyje ir buvo priimti atitinkami nutarimai BUAB „Rosagana“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą parduoti UAB „Inwestment Gateways“. Priimti kreditorių komiteto nutarimai atitiko darbotvarkėje įtvirtintų klausimų sprendimo esmę ir neužkirto galimybės kitiems asmenims dalyvauti varžytynėse, įsigyti BUAB „Rosagana“ savininkui priklausantį turtą, o vėliau ir UAB „Rosagana“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Todėl negalima vien dėl formalių motyvų, t. y. jog darbotvarkėje numatytų klausimų dėl turto pardavimo pavartota formuluotė nebuvo tiksliai, pažodžiui atitinkanti priimtus nutarimus, daryti išvadą, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetas, priimdamas šiuos nutarimus peržengė darbotvarkėje numatytų spręstinų klausimų ribas ir dėl to naikinti šiuos nutarimus.
Klaipėdos apygardos teismo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas kreditorių komiteto nutarimus laikė priimtais neteisėtais taip pat dėl to, kad pastarieji buvo priimti neva iki galo neišsprendus įmonės mokumo atkūrimo klausimo, tokiu būdu užkertant galimybę įmonės vieninteliam akcininkui įgyvendinti teisę dėl taikos sutarties sudarymo su visais įmonės kreditoriais.
Sprendžiant klausimą, ar įmonė, turinti bankrutuojančios įmonės statusą, iki jos paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, turi teisę spręsti ir organizuoti jai priklausančio turto pardavimą, yra būtina atsižvelgti į reikalavimus, įtvirtintus tiek ĮBĮ 33 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmones turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše. Minėtų teisės normų paskirtis yra nustatyti ir detalizuoti turto pardavimo tvarką tiek įmonės, turinčios bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, tiek ir įmonę paskelbus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodytų teisės normų reikalavimų aspektu analizuojant 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto priimtus nutarimus dėl BUAB „Rosagana“ teisės organizuoti ir vykdyti turto pardavimą, darytina išvada, kad BUAB „Rosagana“ kreditorių komitetas turėjo įstatyminę teisę, BUAB „Rogasana“ turint bankrutuojančios įmonės statusą, spręsti turto pardavimo klausimą ir perleisti turtą potencialiems pirkėjams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 33 straipsnio bei 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo nuostatas.
Teisėjų kolegija pažymi tai, kad BUAB „Rosagana“, turėdama bankrutuojančios įmonės statusą, turto pardavimo organizavimo klausimą kreditorių komiteto posėdžiuose sprendė jau nuo 2008 m. sausio 22 d., ši informacija buvo žinoma UAB „Rosagana“ vieninteliam akcininkui ir ieškovui šioje civilinėje byloje R. V. , ką jis pats pripažino 2009 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu. Visi vykusių BUAB „Rosagana“ kreditorių komiteto posėdžių, kuriuose buvo priimti kreditorių komiteto nutarimai dėl įmonės turto pardavimo organizavimo tvarkos nustatymo, protokolai laikantis ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalies buvo pateikti į BUAB „Rosagana“ bankroto bylą. Jau nuo 2008 m. sausio 22 d. buvo žinomas faktas, kad BUAB „Rosagana“, turėdama bankrutuojančios įmonės statusą ir neišsprendusi jos mokumo atkūrimo klausimo, organizuoja ir sprendžia ginčo turto pardavimo klausimą. ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurią įgyvendinant BUAB „Rosagana“ administratorius teikė teismui visus kreditorių komiteto posėdžiuose priimtus nutarimus, tikslas ir yra bankrutuojančios įmones administratoriaus veiksmų ir kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisminė kontrolė siekiant užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir interesų apsaugą. Todėl yra nepagrįsta Klaipėdos apygardos teismo sprendimo išvada pripažinti Ieškiniu ginčijamus kreditorių komiteto priimtus nutarimus neteisėtais dėl to, jog jie buvo priimti BUAB „Rosagana“ neišsprendus mokumo atkūrimo klausimo ir įmonės nepripažinus likviduojama dėl bankroto.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškiniu ginčijami kreditorių komiteto nutarimai dėl turto pardavimo buvo priimti neteisėtai dėl ĮBĮ 28 straipsnio reikalavimų pažeidimo. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas kreditorių vienbalsiai, o ne balsų dauguma. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas taikos susitarimo definiciją ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatė 3 mėnesių terminą minėtai taikos sutarčiai sudaryti, skaičiuotiną nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, ir šio termino pratęsimo galimybę teismine tvarka, to prašant visiems kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008 nurodė, kad jeigu dalis kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti, kreditorių susirinkime yra nutarę nesudaryti taikos sutarties, tai rodo, kad taikos sutartis negali būti sudaroma. Kitų kreditorių atsiradimas ar jų pozicija dėl taikos sutarties sudarymo neturi reikšmės, nes negali sudaryti įstatymu reikalaujamo balsų skaičiaus – vienbalsiškumo – priimant kreditorių susirinkimo nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, - jeigu pirmieji kreditoriai nepareiškia noro sudaryti taikos sutartį, tai tokį sprendimą jie gali priimti balsų dauguma arba jo iš viso nepriimti. Iš to daroma išvada, kad taikos sutartis bankroto byloje negali būti sudaryta ir vėliau, nes kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas vienbalsiai, jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ĮBĮ 28 straipsnio bei 30 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika rodo, kad BUAB „Rosagana“ bankroto procedūros metu siekiant sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu išspręsti šios įmonės mokumo atkūrimo klausimą buvo reikalingas visų įmonės kreditorių sutikimas. BUAB „Rosagana“ mokumo atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas jau nuo 2007 m. lapkričio 6 d. ir šį faktą patvirtina byloje esantis 2007 m. lapkričio 6 d. BUAB „Rosagana“ prašymas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (t. 2, b. l. 161). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtino BUAB „Rosagana“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 7 960 726,86 Lt sumai. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai BUAB „Rosagana“ bankroto procese sudaryti baigėsi po 3 mėnesių nuo nurodytos teismo nutarties įsiteisėjimo. Minėtuoju laikotarpiu šios bendrovės vienintelis akcininkas R. V. įmonės bankroto administratoriui ir kreditoriams nepateikė jokio oficialaus pasiūlymo sudaryti taikos sutartį ir tuo pagrindu UAB „Rosagana“ bankroto bylą nutraukti. Kreditorius šioje byloje AB bankas Snoras taip pat nesutiko su R. V. žodine forma išreikštu siūlymu sudaryti taikos sutartį, joje numatant kaip vieną iš sąlygų, kad AB bankas Snoras pakartotinai tampa finansuotoju, t. y. suteikia kreditą R. V. išperkant turtą iš BUAB „Rosagana“. Terminas taikos sutarčiai BUAB „Rosagana“ bankroto byloje teismine tvarka pratęstas nebuvo, todėl darytina išvada, jog praėjus trejiems mėnesiams nuo nurodytos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos tapo žinoma, jog BUAB „Rosagana“ mokumas nebus atkurtas ir taikos sutarties sudarymas šioje bankroto byloje negalimas. Dėl to nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad kreditorių komiteto priimti nutarimai yra neteisėti dėl to, kad jie buvo priimti iki galo neišsprendus įmonės mokumo atkūrimo klausimo, tokiu būdu užkertant galimybę įmonės vieninteliam akcininkui įgyvendinti teisę dėl taikos sutarties sudarymo su visais įmonės kreditoriais bei pažeidžiant bankroto instituto specialiuosius tikslus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog AB Turto banko finansinio reikalavimo 3 627 584 Lt sumai patvirtinimo klausimas buvo išspręstas tik 2008 m. lapkričio 7 d., tačiau Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-744-370/2008 išsprendimas, kurios eigoje taip pat buvo konstatuotas faktas, jog BUAB „Rosagana“ mokumo atkurti nėra galimybių, kreditoriui AB bankas „Snoras“ nesutinkant su taikos sutarties sudarymu UAB „Rosagana“ bankroto byloje vienintelio akcininko R. V. pasiūlytomis sąlygomis, iš esmės neturi jokios įtakos bankrutuojančios įmonės mokumo atkūrimui, nes kaip minėta, bent vieno kreditoriaus nepritarimas dėl taikos sutarties sudarymo ir bankroto bylos nutraukimo, suponavo negalimumą sudaryti taikos sutartį BUAB „Rosagana“ bankroto proceso metu (ĮBĮ 28 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai, kad BUAB „Rosagana“ administratorius ar kreditorių komitetas gavo UAB „Logistekas“ 2009 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymą dėl įmonės turto pirkimo. Kitus pasiūlymus dėl įmonės turto pirkimo UAB „Logistekas“ pateikė aiškiai pavėluotai, prasidėjus įmonės turto pardavimo procesui, nedalyvavo įmonės savininko turto pardavime iš varžytynių, todėl BUAB „Rosagana“ kreditorių komitetas neturėjo bei neprivalėjo svarstyti pavėluotų UAB „Logistekas“ pasiūlymų dėl įmonės turto pirkimo.
Todėl, teisėjų kolegijos nuomone,pirmosios instancijos teismo išvados dėl kreditorių komiteto nutarimų neteisėtumo yra nepagrįstos ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais kreditorių komiteto nutarimus.
Dėl varžytynių akto ir turto pardavimo be varžytynių sutarties galiojimo
Šioje civilinėje byloje vertinant turto perleidimo sandorių teisėtumą svarbios ir reikšmingos BAUB „Rosagana“ ir UAB „Investment Gateways“ 2008 m. rugsėjo 22 d. preliminariosios nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punkte įtvirtintos išankstinės sąlygos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šios preliminariosios sutarties sąlygų vertinimas yra svarbus tuo aspektu, jog, priėmus ieškiniu ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus, BUAB „Rosagana“ priklausantis turtas buvo perleistas ne iškarto, bet tik įvykus UAB „Rosagana“ savininkui R. V. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimui iš varžytynių, kas sudarė sąlygas bet kuriam potencialiam pirkėjui dalyvauti šiose varžytynėse ir įsigyti turtą.
CK 6.193 straipsnis numato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausiai turi būti aiškinami tikrieji šalių ketinimai, taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslus, šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Iš nurodytosios sutartinės sąlygos akivaizdu, kad atsakovas UAB „Investment Gateways“ sutiko įsigyti bankrutuojančios bendrovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tik po to, kai įvyks įmonės savininkui R. V. priklausančio turto varžytynės, tokiu būdu paliekant nevaržomą teisę kitiems potencialiems pirkėjams dalyvauti bei varžytis dėl šio turto įsigijimo viešose varžytynėse ir užtikrinant teises įsigyti ginčo turtą kitiems asmenims. Pažymėtina tai, kad siekiant užtikrinti ginčo turto perleidimo teisėtumą ir skaidrumą,
taip pat tą aplinkybę, jog apie parduodamą turtą iš varžytynių žinotų kuo didesnis pirkėjų skaičius, informaciją apie BUAB „Rosagana“ savininkui R. V. priklausiusio turto pardavimą administratorius įstatymų nustatyta tvarka paskelbė viešai LR Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje adresu: http://www.bankrotodep.lt//ApieVarzytines.php?Id=1823&. BUAB „Rosagana“ administratorius, vykdydamas ankstesnius kreditorių komiteto priimtus nutarimus, dar prieš 2008 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdį 2008 m. liepos 30 d. apie BUAB „Rosagana“ turto pardavimą buvo paskelbęs viešai dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei laikraštyje „Kauno diena“ ir šiuose viešuose skelbimuose buvo aiškiai nurodyta, kad suinteresuotieji asmenys savo pasiūlymus dėl turto komplekso įsigijimo administratoriui turi teisę pateikti iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. (t. 1, b.l . 169-170). Todėl nepagrįsti yra pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teismo argumentai, kad apie ketinamą parduoti BUAB „Rosagana“ turtą neva nebuvo išviešinta, tokiu būdu užkertant galimybę kitiems asmenims žinoti informaciją apie parduodamą turtą, kas neva ir įtakojo ginčo turto perleidimo sandorių neteisėtumą. Klaipėdos apygardos teismas, nuspręsdamas pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius, neatsižvelgė ir į tą faktinę aplinkybę, jog sudarant šiuos turto perleidimo sandorius nebuvo pažeistos esminės šių sandorių sudarymo sąlygos, būdingos CK 6.396 straipsnio, 6.397 straipsnio prasme nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių pobūdžiui. Kreditorių komiteto nutarimų pagrindu patvirtinta turto pardavimo kaina atitiko tuo metu nekilnojamojo turto rinkoje dominavusią turto pardavimo kainą. Šios faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir ieškovai. Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad BUAB „Rosagana“ turto rinkos kaina buvo ženkliai didesnė, nei numatyta kreditorių komiteto nutarimuose, ir turtą pardavus už neva mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu būtų pažeistos BUAB „Rosagana“ kreditorių teisės (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu ir formaliai pripažinti, kad kreditorių komiteto nutarimų pagrindu nustatyta turto pardavimo kaina būtų 2 100 000 Lt, kurią neva siūlė pirkėjas UAB „Logistekas“, ši turto pardavimo kaina ir gautos lėšos už parduotą turtą sutinkamai su ĮBĮ 34 straipsnio ir 35 straipsnio reikalavimais niekaip neįtakotų BUAB „Rosagana“ kreditorių, įskaitant ieškovų, išskyrus kreditoriaus AB bankas „Snoras“, teisę atgauti likusią, nepatenkintą šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį. Todėl turto perleidimo sandoriai niekaip neįtakoja ieškovų, kurie šioje civilinėje byloje kaip BUAB „Rosagana“ kreditoriai pareiškė reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turtinių teisių gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš parduoto turto vertės (CK 1.5 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu ginčijamų sandorių pagrindu ieškovų– BUAB „Rosagana“ kreditorių teisės buvo pažeistos ne dėl turto pardavimo per mažos kainos, tačiau dėl to, jog turtas buvo perleistas neva ne tam pirkėjui, t. y. būtent atsakovui UAB „Investment Gateways“, bet ne UAB „Logistekas“. Pažymėtina, kad UAB „Logistekas“ pageidavimą įsigyti turtą pareiškė aiškiai pavėluotai po 2008 m. rugsėjo 16 d. vykusio kreditorių komiteto posėdyje priimtų nutarimų ir neišreiškė noro bei nedalyvavo 2008 m. spalio 27 d. vykusiose BUAB „Rosagana“ savininko R. V. turto pardavimo varžytynėse. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir neteisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl sandorių negaliojimo yra nepagrįstos ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais sandorius.
Dėl restitucijos taikymo
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl atsakovo UAB „Investment Gateways“ sąžiningumo. Teismas nurodė, jog pirkėjas UAB „Investment Gateways“ nebuvo pakankamai apdairus dėl bankroto procedūros stadijos (turtas įsigytas bendrovei neturint likviduojamos dėl bankroto įmonės teisinio statuso) bei sąžiningas dėl pasiūlytinos turto pardavimo kainos. Tiek ieškiniu ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų priėmimo momentu, tiek ir turto perleidimo sandoriais momentu BUAB „Rosagana“ neturėjimas likviduojamos įmonės dėl bankroto teisinio statuso, neturėjo jokios teisinės reikšmės pirkėjo sąžiningumui, todėl atsakovas UAB „Investment Gateways“ turėjo įstatymo nevaržomą teisę susipažinęs su reikiamais BUAB „Rosagana“ bankroto bylos dokumentais įsigyti įmonės turtą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovas UAB „Investment Gateways“ nebuvo sąžiningas dėl įsigytino turto kainos, nepatvirtintas pateiktais į bylą įrodymais. Remiantis CK 1.80 straipsnio 4 dalimi, turtas, buvęs pripažinti negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įsigijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis, tačiau tokių išimčių, leidžiančių taikyti aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą šioje civilinėje byloje nustatyta nebuvo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas restitucijos taikymo dalyje apskritai pažeidžia ir BUAB „Rosagana“ kreditorių teises, kadangi, tokio teismo sprendimo vykdymas būtų ekonomiškai nenaudingas tuo aspektu, jog netgi, įkaito turėtojui (turtas įkeistas UAB medicinos bankui) ir davus sutikimą parduoti turtą, BUAB „Rosagana“ turėtų organizuoti apsunkinto įkeitimu turto pardavimą, o tokiu atveju, ne tik, kad būtų sunku rasti pirkėją šiam turtui perleisti, tačiau dėl minėtais suvaržymais apsunkinto turto jo pardavimo kaina būtų ženkliai mažesnė, nei turto perleidimo sandorių pagrindu gauta piniginių lėšų – 2 000 000 Lt suma, skirta BUAB „Rosagana“ finansinių reikalavimų ir kitų būtinų mokėjimų BUAB „Rosagana“ bankroto byloje padengimui (ĮBĮ 34, 36 str.).
Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir ieškinio tenkinimo yra nepagrįstos (CK 1.1, 1.5, 1.63, 1.78, 1.80, 1.83, 1.124-1.127, 1.131, 1.136-1.138 str.; ĮBĮ 1, 2, 11, 21-25, 28, 30, 33 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas BUAB „Rosagana“ turėjo 6 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir atsakovas UAB „Investment Gateways“ turėjo 5 950 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad ieškovai privalo atsakovams atlyginti lygiomis dalimis išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir kad priteistina iš ieškovų R. V. , S. R. , UAB „Elvaradas“ atsakovui BUAB „Rosagana“ po 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir atsakovui UAB „Investment Gateways“ po 1 983 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad ieškovai privalo valstybei atlyginti lygiomis dalimis procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidas ir kad priteistina iš ieškovų į valstybės biudžetą po 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas BAUB „Rosagana“ turėjo 8 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir atsakovas UAB „Investment Gateways“ turėjo 4 840 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad ieškovai privalo atsakovams atlyginti lygiomis dalimis išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir kad priteistina iš ieškovų R. V. , S. R. , UAB „Elvaradas“ atsakovui BUAB „Rosagana“ po 2 833 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir atsakovui UAB „Investment Gateways“ po 1 613 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad ieškovai privalo valstybei atlyginti lygiomis dalimis procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir kad priteistina iš ieškovų į valstybės biudžetą po 4 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovų R. V. , S. R. , uždarosios akcinės bendrovės „Elvaradas“ ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovų R. V. , S. R. , uždarosios akcinės bendrovės „Elvaradas“ atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rosagana“ po 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Investment Gateways“ po 1 983 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Priteisti iš ieškovų R. V. , S. R. , uždarosios akcinės bendrovės „Elvaradas“ į valstybės biudžetą po 15 Lt (penkiolika litų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovų R. V. , S. R. , uždarosios akcinės bendrovės „Elvaradas“ atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rosagana“ po 2 883 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Invesment Gateways“ po 1 613 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Priteisti iš ieškovų R. V. , S. R. , uždarosios akcinės bendrovės „Elvaradas“ į valstybės biudžetą po 4 Lt (keturis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

atgal