Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-17/2009

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkijos agrocentras“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ skundą dėl antstolio veiksmų ir antstolio Arūno Balčiūno prašymą patvirtinti aktą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui; suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Best Fert“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Suvalkijos agrocentras“, Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Neksalita“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė KESKO AGRO LIETUVA, uždaroji akcinė bendrovė „Vijazas“, uždaroji akcinė bendrovė „Euler Hermes Services Lietuva“.
Teisėjų kolegija
Nustatė
I. Ginčo esmė
Suinteresuotam asmeniui UAB „Joniškio agrochemija“ su skolininku BUAB „Suvalkijos agrocentras“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso susisiekimo komunikacijos – geležinkelio atšakos – privažiuojamieji keliai Nr. 12 ir 14, esantys Vilkaviškio r., Pilviškių mstl. Antstolis Arūnas Balčiūnas 2008 m. kovo 26 d. surašė turto pardavimo skolininko UAB „Suvalkijos agrocentras“ pasiūlytam pirkėjui „UAB “Best Fert“ aktą. Į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui UAB „Suvalkijos agrocentras“ 2008 m. kovo 21 d. kreipėsi kreditorius UAB „Aletovis“, o 2008 m. kovo 26 d. ieškinys priimtas teisėjo rezoliucija.
Suinteresuotas asmuo UAB „Joniškio agrochemija“ skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, teigdamas, kad antstolis pažeidė CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmumo teisę pirkti bendrąja daline nuosavybe esančią parduodamo turto dalį tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama.
Antstolis A. Balčiūnas prašė patvirtinti 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, teigdamas, kad aktas surašytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Suvalkijos agrocentras“ prašė suinteresuoto asmens UAB „Joniškio agrochemija“ skundo netenkinti, o 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto netvirtinti, motyvuodamas, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, o 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą tvirtinti atsisakė. Teismas nurodė, kad į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui UAB „Suvalkijos agrocentras“ kreditorius UAB „Aletovis“ kreipėsi 2008 m. kovo 21 d., 2008 m. kovo 26 d. ieškinys priimtas ir civilinė byla iškelta teisėjo rezoliucija. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Kadangi turto pardavimo aktas teisinės galios neįgijo, tai teismas argumentų dėl akto panaikinimo nesvarstė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 13 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir šį aktą patvirtino; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį tam, jog atsirastų teisinės pasekmės, t. y. būtų sustabdytas turto realizavimas, būtina sąlyga – teismas turi priimti nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti tikslų rezoliucijos užrašymo ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo momentą nėra galimybių, nes rašytiniuose įrodymuose fiksuota tik šių veiksmų atlikimo data, bet ne jų atlikimas valandų ar minučių tikslumu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad asmuo, prašantis antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais, turi įrodyti jų neteisėtumą, o byloje tokių įrodymų nepateikta. Kadangi byloje nėra duomenų, jog antstolis 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė vėliau nei Kauno apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis negalėjo būti pagrindas pirmosios instancijos teismui atsisakyti tvirtinti ginčo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolis, surašydamas nurodytą aktą, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo BUAB „Suvalkijos agrocentras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria pakeista Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis ir šią nutartį palikti galioti bei iš suinteresuoto asmens UAB „Best Fert“ priteisti išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Aiškinant ir taikant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatą, reikia atsižvelgti į tai, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimas yra tik formalus veiksmas, nes šis klausimas turi būti išsprendžiamas tik teismui nustačius ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų visetą. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgė į išvardytų teisės normų nuostatas, sudarančias pagrindą daryti išvadą, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo procedūra įvyko 2008 m. kovo 21-26 dienomis, t. y. anksčiau nei surašytas ginčo turto pardavimo aktas.
2. Įstatyme nenustatyta įpareigojimo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą pranešti antstoliams. Tokia pareiga pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą teismui atsiranda tik priėmus nutartį iškelti bankroto bylą. Dėl to antstolis, prieš priimdamas sprendimą realizuoti skolininko turtą, privalo veikti itin rūpestingai ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat teismuose esančius ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Be to, antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, taikoma įstatymų žinojimo prezumpcija, todėl preziumuojama, kad jis žino ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, į kurias atsižvelgiant, siekdamas nepažeisti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, realizuoti skolininko turtą gali tik surinkęs duomenis, kad nėra aplinkybių, numatytų ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse. Kadangi teismai nenustatė antstolio apdairaus veikimo faktų, tai darytina išvada, kad jis nurodytų aplinkybių nesiaiškino ir taip pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį.
3. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis turėjo būti aiškinama atsižvelgiant į CK 1.5, 1.6 straipsniuose ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos bendrovės valdymo organai turi veikti bendrovės naudai ir imtis priemonių turtui, įmonei esant nemokumo būsenos, išsaugoti. Kadangi kreditorius UAB „Aletovis“ 2008 m. kovo 7 d. įteikė UAB „Suvalkijos agrocentras“ pranešimą ir ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei, jos vadovas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį turėjo pateikti Kauno apygardos teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį ir įsipareigojimus bei imtis priemonių, kad būtų sustabdytas jos turto realizavimas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Best Fert“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, savo prašymą motyvuodamas taip:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad antstolis surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą tą pačią dieną, kurią priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrįstai konstatavo, kad asmuo, prašantis antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais, turi įrodyti veiksmų neteisėtumą. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, kadangi apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą niekur neskelbiama, tai su šiuo momentu negali būti siejamas turto realizavimo sustabdymas.
2. Pareiškimo užregistravimas teisme negarantuoja jo priėmimo. Rezoliucijos priėmimas yra esminis civilinės bylos iškėlimo stadijos momentas, o ne formalus veiksmas.
3. Byloje nenustatyta, kad antstolis būtų veikęs nerūpestingai. Ginčo aktą antstolis surašė tik įsitikinęs, kad tam nėra teisinių kliūčių.
4. Kasatoriaus argumentas, kad UAB „Suvalkijos agrocentras“ vadovui kilo pareiga imtis priemonių, jog būtų sustabdytas jos turto realizavimas, nepagrįstas teisės normų nuostatomis.
5. Jei apeliacinės instancijos teismas būtų atsisakęs tvirtinti ginčo aktą, būtų pažeistas ne tik Įmonių bankroto įstatymas, bet ir teisėtų lūkesčių principas bei CPK 725 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad teisėjas gali atsisakyti tvirtinti turto pardavimo aktą tik nustačius esminių pažeidimų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis Arūnas Balčiūnas reiškia nesutikimą su skundu, nurodydamas šiuos motyvus:
Antstolis, realizuodamas skolininko turtą, neturi galimybės sužinoti apie ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui priėmimą. Be to, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis prieštarauja CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktui. CPK 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso nuostatomis, išskyrus, kai kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje Vyriausybė įpareigota parengti Įmonių bankroto įstatymo pakeitimų projektus, atsižvelgdama į Civilinio proceso kodeksą. Tai reiškia, kad Įmonių bankroto įstatymo normos neturi prieštarauti Civilinio proceso kodekso normoms, todėl antstolis, stabdydamas vykdomąją bylą, turi vadovautis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Ši teisės norma, kaip ir visas ĮBĮ 9 straipsnis, reglamentuoja pasirengimą bankroto bylos nagrinėjimui. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl ĮBĮ 9 straipsnio, taip pat ir jo 3 dalies prasmės, tikslų ir taikymo. Teismo nutartyse pažymėta, kad nurodytame straipsnyje išdėstytų normų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūros užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006). Kasacinio teismo praktikoje kaip vienas pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų nurodomas įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 straipsnis). ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės ir 3 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirti bankrutuojančios įmonės turto padalijimui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti. Atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais pažeidžiant šiuos įstatyminius draudimus yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).
ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl būtent rezoliucijos užrašymo data ir turi būti laikoma pareiškimo priėmimo diena. Paduodant pareiškimą dar nėra žinoma, ar jis bus priimtas, todėl nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad ši data turėtų būti siejama su pareiškimo padavimo teismui ar kokių nors parengiamųjų veiksmų atlikimo datomis.
Nagrinėjamoje byloje antstolis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė ir teisėjas rezoliucija pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė tą pačią dieną – 2008 m. kovo 26-ąją. Esant tokiai situacijai tarp šalių kilo ginčas dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo realizuoti turtą galiojimo antstoliui surašant aktą.
Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtintas varžytynių aktas. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. antstolė N. Dutkevičienė, UAB „Eldermonta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008). Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis). Turto realizavimas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui. Dėl to sprendžiant, ar teisėjas galėjo tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, esminę reikšmę turi ne tai, ar ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui surašant šį aktą, bet ar minėti draudimai galiojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo metu.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad teisėjui nagrinėjant prašymą patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, buvo ne tik priimtas pareiškimas iškelti bankroto bylą, įsiteisėjusi teismo nutartis areštuoti UAB „Suvalkijos agrocentras“ turtą, turto arešto aktas įregistruotas viešame registre, bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi UAB „Suvalkijos agrocentras“ iškelta bankroto byla. Akto patvirtinimas, kai yra duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą, teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti bankroto bylą reikštų neteisėtus, prieštaraujančius ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui ir 3 daliai, veiksmus.
Be to, teismui sprendžiant dėl akto tvirtinimo, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklausė tik bankroto administratoriui, ir šio straipsnio 2 dalies nuostata – kad visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šią nuostatą, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Valės Budrevičienės individuali įmonė v. antstolė N. Dutkevičienė, UAB „Eldermonta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008). Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Šio akto nepatvirtinus, nebuvo pagrindo spręsti dėl jo panaikinimo suinteresuoto asmens UAB „Joniškio agrochemija“ argumentų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 9 straipsnio nuostatas ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto tvirtinimo, todėl ši nutarties dalis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto santykio
Antstolis A. Balčiūnas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis prieštarauja CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą yra bankroto bylos iškėlimas, o ne pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimas, kaip tai nustatyta ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Kolegijos nuomone, prieštaravimo tarp šių teisės normų nėra. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas turto realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal teismų ir kitų institucijų sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus sustabdymas ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vykdomosios bylos sustabdymas, vertinant juos bankroto procedūrų atžvilgiu, yra nuosekliai vienas paskui kitą einantys procesiniai veiksmai. Turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tęsiasi iki sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Atsisakius iškelti bankroto bylą turto realizavimas ir (ar) išieškojimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis), o iškėlus bankroto bylą turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, vykdomoji byla sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kasatorius prašo iš suinteresuoto asmens UAB „Best Fert“ priteisti 3000 Lt išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Pagal CPK 443 straipsnio, kuriame nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje konstatuotus veiksmus antstolis atliko vykdydamas įstatymo reikalavimus ir kaip byloje dalyvaujantis asmuo neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tokiu atveju kasatoriaus bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens UAB „Best Fert“, kurio interesas bylos baigtimi yra priešingas kasatoriaus interesams (UAB „Best Fert“ atskirojo skundo pagrindu buvo peržiūrėta ir pakeista pirmosios instancijos teismo nutartis). Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.12 punkte nustatytą dydį, todėl šis kasatoriaus prašymas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi,
Nutarė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalis dėl atsisakymo tvirtinti 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0087/08/0032-1 ir šis aktas patvirtintas, panaikinti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti 2008 m. kovo 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0087/08/0032-1.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti BUAB „Suvalkijos agrocentras“ (į. k. 274813279) iš UAB „Best Fert“ (į. k. 300940627) 3000 (tris tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

atgal