Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2008

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios UAB „Osterotas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo UAB „Osterotas“ bankroto byloje Nr. B2-1695-29/2007 pagal trečiojo asmens valstybės įmonės Valstybės turto fondo skundą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
Nustatė
I. Ginčo esmė
UAB „Osterotas“ bankroto byloje kilęs ginčas dėl to, ar įskaitytinos į administravimo išlaidų sąmatą bankrutuojančios įmonės negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio išlaidos, atsiradusios dėl to, kad įmonė po bankroto bylos iškėlimo faktiškai nemokamai naudojosi kreditoriaus valdomomis negyvenamosiomis patalpomis, kurių nuomos sutartys nutrauktos teismo iki bankroto bylos iškėlimo dienos; ar tokiu atveju taikytinas Įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymas Nr. IX–216, Žin., 2001, Nr. 31–1010; toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo; ar pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalį kreditoriaus nurodytos išlaidos laikytinos su ūkine komercine veikla susijusiomis išlaidomis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė kreditoriaus valstybės įmonės Valstybės turto fondo skundą dėl 2006 m. gegužės 9 d. BUAB „Osterotas“ kreditorių komiteto nutarimo; teismas nurodė, kad kreditorius paduoda prašymą įtraukti į bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatą patalpų nuomos mokestį CK 6.221 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos specialiojo – Įmonių bankroto įstatymo – normos, sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo; vadinasi, bankrutuojanti bendrovė neprivalo nuo bankroto bylos iškėlimo dienos vykdyti prievolę mokėti nuomos mokestį pagal teismo sprendimu nutrauktas nuomos sutartis. Ta aplinkybė, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ir bendrovė neiškeldinta priverstine tvarka, teismo vertinimu, rodė, jog kreditorius sutiko, kad bankrutuojanti bendrovė naudotųsi kreditoriui priklausančiomis patalpomis. Be to, patalpų nuomai galimų skirti lėšų dydį nustato kreditorių susirinkimas; tuo tarpu 2005 m. kovo 7 d. įvykęs kreditorių susirinkimas netvirtino 3250 Lt patalpų nuomos mokesčio, bet pritarė 4300 Lt administravimo išlaidoms per mėnesį. Teismas laikė, kad kreditorius galėjo apskųsti šį susirinkimo nutarimą per Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, jeigu laikė jį esant nepagrįstu dėl patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydžio, tačiau jis to nepadarė; galiojant nutarimui dėl administravimo išlaidų sąmatos, nebuvo pagrindo papildyti ją vieno iš kreditorių pageidaujama suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kreditoriaus valstybės įmonės Valstybės turto fondo atskirąjį skundą, 2007 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį panaikino, atskirąjį skundą išsprendė iš esmės; apeliacinės instancijos teismas panaikino kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą dėl tos dalies, kuria neįskaityta į administravimo išlaidų sąmatą 35 081,39 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą administravimo išlaidos yra tokios, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas. Kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog kreditoriui priklausančios patalpos buvo reikalingos bankrutuojančiai įmonei; faktinis naudojimasis patalpomis patvirtino ginčo patalpų reikalingumą, todėl išlaidos šių patalpų nuomai turėjo būti priskirtos administravimo išlaidoms; tokiai nuomonei pritarė ir atsakovas, apie tai pažymėjęs atsiliepime į atskirąjį skundą. Kreditorių komiteto nutarimas, kolegijos vertinimu, neatitiko geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei jų įprasto suvokimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreditoriaus skundui atmesti, motyvuodamas, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra kreditorių komiteto kompetencija; teismas vykdo bankroto procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Kolegija pripažino pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad kreditorius nesutiko dėl to, jog atsakovas nemokamai naudotųsi patalpomis; ginčo turtas yra valstybės nuosavybė, kreditorius yra turto valdytojas; valstybės turtas naudojamas įstatymų nustatyta tvarka ir nepatvirtina nemokamo naudojimosi turtu galimybės be savininko sutikimo ir įstatymų nustatytų procedūrų įvykdymo. Kolegija taip pat laikė nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad kreditorius netinkamai įgyvendino teises Įmonių bankroto įstatymo nustatytomis priemonėmis ir terminais; aplinkybė, kad 2005 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimas pritarė fiksuotai 4300 Lt administravimo išlaidų sumai per mėnesį, kolegijos vertinimu, nepaneigė galimybės sąmatai papildyti, jeigu iškilo tokia būtinybė; kitokios reikšmės administravimo išlaidų sąmatai patvirtinti suteikimas užkirstų kelią operatyviam, efektyviam bankroto procesui organizuoti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas BUAB „Osterotas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartį, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl netinkamo ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas administravimo išlaidų bankroto procese apibūdinimas; dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad naikintinas kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo netenkintas kreditoriaus reikalavimas įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą 35 081,39 Lt. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį valstybės įmonės Valstybės turto fondo nurodytos išlaidos yra susijusios su BUAB „Osterotas“ ūkine komercine veikla; tokia išvada išplaukia iš jų pobūdžio, atsiradimo sąlygų ir ryšio su įmonės vykdyta veikla (įmonė prekiavo baldais, jiems sandėliuoti buvo reikalingos patalpos). Po bankroto bylos iškėlimo bendrovės įsigyta produkcija (baldai) ir toliau buvo sandėliuojami kreditoriui priklausančiose negyvenamosiose patalpose; bankrutuojančios įmonės administratorius galėjo vykdyti prekių pardavimą, šioms esant nurodytose patalpose, taigi tik turėdamas nuomos mokesčio išlaidų; vadinasi, santykiai, kurie atsirado BUAB „Osterotas“ sandėliuojant kreditoriaus patalpose bendrovės prekes, taip pat santykiai, jas realizuojant, pripažintini įmonės ūkinių komercinių santykių tąsa, t. y. šie santykiai, kaip ir dėl jų atsiradusios išlaidos, yra susiję su įmonės komercine ūkine veikla ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, valstybės įmonės Valstybės turto fondo finansinio reikalavimo, kilusio iš nuomos teisinių santykių, priskyrimas administravimo išlaidoms pakeistų kitų finansinių reikalavimų tenkinimo eilę; pagal nustatytą teisinį reglamentavimą
35 081,39 Lt reikalavimas turėtų būti tenkinamas pirmiausia; susidarytų situacija, kad pirmosios ir antrosios eilės kreditorių ( visų pirma buvusių įmonės darbuotojų) reikalavimai liktų nepatenkinti ar patenkinti tik iš dalies.
2. Dėl kreditoriaus nesąžiningumo ir CK 1.137 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad, galiojant 2005 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo atsisakyta patvirtinti 3250 Lt patalpų nuomos mokestį, bet patvirtinta 4300 Lt administravimo išlaidų suma per mėnesį, kreditorių komitetui nebuvo pagrindo sąmatai papildyti; kolegijos vertinimu, administravimo išlaidų sąmata gali būti keičiama, papildoma kiekvienu atveju, iškilus būtinybei. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose asmenims taikomų sąžiningo elgesio reikalavimų. Įstatymo ginamos tų asmenų subjektinės teisės, kurie jas įgyvendina ir vykdo pareigas, laikydamiesi CK 1.137 straipsnyje nustatytų principų ir taisyklių; nagrinėjamu atveju kreditorius valstybės įmonė Valstybės turto fondas nepaisė reikalavimo naudotis teisėmis sąžiningai ir pagal nustatytą tvarką; kreditorius nereiškė pretenzijų dėl 2005 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo rezultatų; jis tik 2005 m. rugsėjo 13 d. raštu prašė BUAB „Osterotas“ kreditorių komiteto įskaityti į administravimo išlaidų sąmatą 35 081,39 Lt. Šiuo metu teismo patvirtintas valstybės įmonės Valstybės turto fondo finansinis reikalavimas yra 179 625,38 Lt, susidaręs dėl tų pačių negyvenamųjų patalpų nesumokėtų nuomos mokesčio ir delspinigių; kreditorius, reikalaudamas įskaityti į administravimo išlaidas 35 081,39 Lt sumą, t. y. nuomos mokestį už kitą laikotarpį, faktiškai prašo pakeisti finansinio reikalavimo, kilusio tuo pačiu pagrindu kaip ir teismo patvirtinto ir trečiąją eile tenkintino reikalavimo, tenkinimo tvarką ir eilę, pažeidžiant ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas. Tokie kreditoriaus veiksmai pripažintini nesąžiningais, jais siekiama praturtėti bankrutuojančios įmonės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti argumentus dėl kreditoriaus piktnaudžiavimo jam priklausančia subjektine teise ir pagal CPK 1.137 straipsnio 2 dalį atsisakyti ginti nesąžiningo kreditoriaus interesus.
3. Dėl CK 1.79 straipsnio taikymo. Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimai laikytini sandoriais CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme; jiems nuginčyti taikomos CK nustatytos sandorių negaliojimo instituto taisyklės. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas dalyvavo ir balsavo 2005 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkime, kuriame priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti fiksuotai 4300 Lt administravimo išlaidų sumai; kreditorius žinojo apie 35 081,39 Lt skolą už patalpų nuomą, tačiau neskundė pirmiau nurodyto nutarimo, vadinasi, tokiu elgesiu (neveikimu) pritarė kreditorių susirinkimo nutarimo daliai, kuria patvirtinta administravimo išlaidų suma. Vėlesni kreditoriaus veiksmai, kuriais jis ginčija administravimo išlaidų dydį, neatitinka CK 1.79 straipsnio 1 dalies nuostatų.
4. Dėl CPK 328 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas panaikino iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį, taip pažeidė CPK 328 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad patalpų nuomai galimų skirti lėšų dydžio nustatymas yra kreditorių susirinkimo kompetencija. Vadinasi, BUAB „Osterotas“ kreditorių komitetas turėjo teisę netvirtinti administravimo išlaidų sąmatos pagal kreditoriaus pateiktą papildomą prašymą; be to, patalpų nuomos mokestis, kurį prašoma įskaityti į administravimo išlaidas, apskaičiuotas pagal nuomos kainas, galiojusias iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditorių komitetas negalėjo pritarti kreditoriaus siūlymui dėl 35 081,39 Lt administravimo išlaidų sąmatos papildymo, nes šiai sumai apskaičiuoti nebuvo teisinio pagrindo; teismo sprendimu nutraukus nuomos sutartis, jų sąlygos dėl nuomos kainos nebegaliojo po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Kreditorius, dalyvavęs komiteto posėdyje ir balsavęs, nesiūlė svarstyti ir balsuoti dėl kitokios (protingos) pinigų sumos įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutartyje iš esmės pritarė netinkamam CK 6.221 straipsnio 3 dalies aiškinimui ir taikymui, pažymėjęs, kad kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis, jog prašymas dėl administravimo išlaidų papildymo bus patenkintas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad, sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo, taikytinos specialiojo įstatymo, bet ne CK normos. Taigi pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo 35 081,39 Lt nuomos mokesčiui apskaičiuoti, BUAB „Osterotas“ kreditorių komitetas pagrįstai atmetė kreditoriaus reikalavimą papildyti administravimo išlaidas 35 081,39 Lt .
5. Dėl geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų tariamo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditorių komiteto 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, yra nepagrįsta. Šiuo atveju nebuvo paneigti nurodyti principai; kreditorių komitetas pagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo 35 081,39 Lt suma, nes, atsižvelgiant į tai, jog įmonė yra bankrutavusi, ši suma yra akivaizdžiai per didelė, be to, neatitinka ekonomiškumo reikalavimo, apskaičiuota, netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.221 straipsnio 3 dalį. Kreditoriui nepaneigta galimybė siūlyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančią kitą sumą, kuri turėtų būti įtraukta į administravimo išlaidų sąmatą.
Ieškovas VSDFV Vilniaus miesto skyrius pareiškimu prisideda prie atsakovo kasacinio skundo.
Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą trečiasis asmuo (kreditorius) valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti galioti ir nurodo, kad nepagrįsti atsakovo kasacinio skundo argumentai, jog išlaidos, kurias kreditorius prašo įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą, yra susijusios su ūkine komercine įmonės veikla; iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Osterotas“ nevykdė ūkinės veiklos, todėl kreditorių komiteto susirinkimas negalėjo svarstyti klausimo dėl tokios veiklos tęstinumo. Bankroto administratorius negyvenamosiomis patalpomis naudojosi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai veiklai vykdyti, kreditorių komitetas tik 2005 m. gegužės 31 d. įvykusiame posėdyje svarstė klausimą dėl įmonės turto realizavimo. 2005 m. kovo 7 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nepažeidė valstybės įmonės Valstybės turto fondo interesų, nes jo metu buvo svarstomas administratoriaus pateiktas sąmatos projektas; jame buvo nustatyta nuomos mokesčio suma pagal ketinimą sudaryti nuomos sutartį. Kiekvienas kreditorių komiteto nutarimas gali būti ginčo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog, esant patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai, nėra pagrindo ją papildyti vieno iš kreditorių prašymu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ginčo turtas yra valstybės nuosavybė, naudojimasis juo yra reglamentuotas įstatymo, kreditorius yra šio turto valdytojas, jis negalėjo leisti asmeniui, kuris iki tol nuomojosi turtą, juo nemokamai naudotis. Kreditorius dėjo pastangų šiam turtui susigrąžinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (priimtu už akių) nutraukė valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir UAB „Osterotas“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, priteisė iš atsakovo ieškovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui 122 787,40 Lt nuomos mokesčio, 6845,30 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nutarė iškeldinti atsakovą iš patalpų. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Osterotas“ iškelta bankroto byla; to paties teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Osterotas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kartu patikslintas valstybės įmonės Valstybės turto fondo finansinis reikalavimas 182 200,28 Lt sumai. Patalpos grąžintos ieškovui 2004 m. liepos 20 d. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas 2005 m. rugsėjo 13 d. pateikė bankrutuojančios bendrovės administratoriui prašymą įskaičiuoti papildomai 35 081,39 Lt į administravimo išlaidų sąmatą BUAB „Osterotas“ negyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų už laikotarpį nuo 2004 m. vasario iki 2004 m. liepos mėnesio. BUAB „Osterotas“ 2006 m. gegužės 9 d. kreditorių komitetas nepritarė administravimo išlaidoms 35 081,39 Lt papildyti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatas bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš šios įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas minėtų Įmonių bankroto įstatymu priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėdami bylą teismai nustatė, kad bankrutuojančios UAB „Osterotas” kreditorių susirinkimas (komitetas) privalėjo svarstyti, derinti ir spręsti, kokio dydžio atlygis už naudojimąsi patalpomis turi būti sumokėtas.
Administravimo išlaidas sudaro ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje išvardytos išlaidos. Įstatyme nurodyta, kad prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasmę naudojimasis kreditoriaus valdomomis negyvenamosiomis patalpomis priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bankrutuojančios įmonės administravimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog šios išlaidos turi būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės visų rūšių lėšų. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas tai reikiamai motyvavo.
Norminiuose aktuose apibrėžta, kad ūkinė komercinė veikla – tai pagrindinės įmonės įstatuose nustatytos įmonės veiklos kryptys, iš kurios ji siekia gauti pelną, o ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jei ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditoriaus nuostolius ir iš veiklos gautas pajamas naudoja su šia veikla susijusioms išlaidoms padengti. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.
Dėl to, kas nurodyta, teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo motyvu, kad naudojimasis kreditoriaus valdomomis negyvenamosiomis patalpomis turėtų būti priskirtas prie BUAB „Osterotas“ ūkinės komercinės veiklos ir taip netinkamai buvo aiškinamos ir taikomos ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos.
Taip pat kasatorius nurodo, kad valstybės įmonė Valstybės turto fondas, dalyvaudamas BUAB „Osterotas” 2005 m. kovo 7 d. vykusiame pirmame kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai atsisakė patvirtinti numatytą sąmatoje 3250 Lt patalpų nuomos mokestį, o pritarė fiksuotai 4300 Lt administravimo išlaidų sumai, turėjo galimybę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą apskųsti teismui ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau, šia teise nepasinaudojus, vėliau jis prarado galimybę tai padaryti, todėl laiko, kad kreditorių komitetui nebuvo pagrindo trečiojo asmens prašymui patenkinti ir sąmatai prašoma valstybės įmonės Valstybės turto fondo suma papildyti.
Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo motyvu negali sutikti, nes 2005 m. kovo 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime valstybės įmonės Valstybės turto fondo interesai nebuvo pažeisti, nurodytame susirinkime buvo svarstomas BUAB „Osterotas” bankroto administratoriaus pateiktas sąmatos projektas, kuriame buvo numatyta patalpų nuomos mokesčio suma pagal ketinimą sudaryti naują nuomos sutartį.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė atitinkamas CK normas, tačiau su šiais kasacinio skundo motyvais teisėjų kolegija negali sutikti, nes bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių priskyrimo klausimą prie administravimo išlaidų reglamentuoja ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos.
Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas taikė materialiosios teisės normas, kurių neturėjo taikyti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą išsprendė iš esmės, panaikino kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą dėl tos dalies, kuria neįskaityta į administravimo išlaidų sąmatą 35 081,39 Lt suma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

atgal