Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2010

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vokietijos bendrovės „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vokietijos bendrovės „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei Violetai Urbonavičienei (teisių perėmėja – antstolė Asta Pliuškevičienė), bankrutuojančiai UAB „Baltoji snaigė“, UAB „BTA draudimas“, dėl antstolio veiksmų.
Teisėjų kolegija
Nustatė
I. Bylos esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, įpareigojančios sustabdyti įmonės turto realizavimą ar išieškojimą iš jo nuo to momento, kai teismas priima pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą, iki bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) pripažinti neteisėtu buvusios antstolės V. Urbonavičienės neveikimą delsiant išmokėti ar pervesti pareiškėjai (išieškotojai) iš skolininko UAB „Baltoji snaigė“ išieškotas, antstolės depozitinėje sąskaitoje sukauptas ir be teisėto pagrindo sulaikytas pareiškėjai priklausančias lėšas; 2) pripažinti neteisėtais buvusios antstolės V. Urbonavičienės veiksmus ir 2008 m. lapkričio 20 d. patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0125/08/00684; 3) įpareigoti antstolę A. Pliuškevičienę, vykdančią vykdomąją bylą, išmokėti pareiškėjai išieškotas iš skolininko ir antstolės depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. L2-1088-370/2008 Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. išdavė teismo įsakymą dėl 122 449,24 Lt skolos, 1906,59 Lt palūkanų, 11,84 proc. metinių palūkanų nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 933 Lt žyminio mokesčio ir 346,92 Lt dokumentų vertimo išlaidų išieškojimo iš UAB „Baltoji snaigė“ bendrovės „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ naudai. Teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti teismas taikė skolininko (UAB „Baltoji snaigė“) turto areštą. Antstolė V. Urbonavičienė, vykdydama teismo nutartį dėl arešto, 2008 m. spalio 10 d. areštavo UAB „Baltoji snaigė“ lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Vykdomasis dokumentas dėl pirmiau nurodytų sumų išieškojimo antstolės V. Urbonavičienės kontoroje gautas ir priimtas vykdyti 2008 m. spalio 20 d., 2008 m. spalio 23 d. antstolė pasiūlė skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas. 2008 m. lapkričio 18 d. kontoroje gautas UAB „Baltoji snaigė“ raštas, kad Klaipėdos apygardos teismui pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltoji snaigė“. 2008 m. lapkričio 20 d. antstolė vykdomąją bylą sustabdė. UAB „Baltoji snaigė“ areštuotos lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą įplaukė 2008 m. spalio 13 d., 2008 m. lapkričio 11 d., 2008 m. lapkričio 18 d., 2008 m. lapkričio 24 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2008 m. gruodžio 22 d. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2008 m. gruodžio 2 d., įsiteisėjo 2008 m. gruodžio 14 d. Teismas padarė išvadą, kad antstolė V. Urbonavičienė, vadovaudamasi ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, sustabdydama bylą po to, kai gavo pranešimą dėl bankroto bylos UAB „Baltoji snaigė“ iškėlimo, elgėsi apdairiai ir nepažeidė įstatymų reikalavimų bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas nurodė, kad vienas iš bankrutuojančio skolininko kreditorių (šiuo atveju – pareiškėja) negali atsidurti privilegijuotoje padėtyje kitų to paties skolininko kreditorių atžvilgiu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi skundą atmetė, Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nustatė, kad antstolė V. Urbonavičienė 2008 m. spalio 20 d. priėmė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. teismo įsakymą dėl 125 635,75 Lt skolos ir 11,84 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltoji snaigė“ išieškotojai Vokietijos bendrovei „EURODUNA Food Ingredients GmbH“. 2008 m. lapkričio 20 d. patvarkymu vykdymas sustabdytas iki bankroto bylos UAB „Baltoji snaigė“ iškėlimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Baltoji snaigė“ iškėlimo Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas 2008 m. lapkričio 13 d., tos pačios datos teismo nutartimi iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotas visas UAB „Baltoji snaigė“ turtas ir sustabdyti išieškojimo iš jo veiksmai, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Baltoji snaigė“ iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolės 2008 m. lapkričio 20 d. patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą priimtas po to, kai teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Baltoji snaigė“ iškėlimo ir įmonės turtui taikytas areštas, taigi nėra pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais, nes jais buvo užkirstas kelias Įmonių bankroto įstatyme nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai pažeisti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė CPK 625 straipsnio 1 dalį, 626 ir 627 straipsnius, reglamentuojančius vykdomosios bylos sustabdymą. Išvadą, kad antstolė 2009 m. lapkričio 20 d. teisėtai sustabdė vykdomąją bylą, teismai padarė nenustatę nė vieno iš CPK nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte vykdomosios bylos sustabdymas siejamas tik su bankroto bylos iškėlimu, bet ne su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu teisme.
2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymą bei CPK normas, reglamentuojančias vykdymo proceso stadijas, neatskyrė „išieškojimo“ ir „išieškotų lėšų paskirstymo“ stadijų, todėl nepagrįstai taikė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, kuri šiuo atveju netaikytina, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė teisėtai sulaikė ir kasatorei nepervedė lėšų, kurios dar iki pareiškimo iškelti bankroto bylą skolininkui priėmimo teisme buvo išieškotos iš skolininko ir paskirstytos, t. y. priimti patvarkymai dėl lėšų išmokėjimo. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis taikoma tik tuo atveju, kai dėl įmonės buvo priimti teismų sprendimai, išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus dar nebuvo realizuotas ar lėšos išieškotos, taigi ši norma taikoma „išieškojimo“ stadijoje, bet ne tada, kai turtas (lėšos) iš skolininko jau išieškotas ir paskirstytas (yra antstolio depozitinėje sąskaitoje), t. y. „išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo“ stadijoje. Neatskyrę vykdymo stadijų, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad iš skolininko išieškotos ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos lėšos, dėl kurių priimtas antstolio patvarkymas išmokėti išieškotojui, tebepriklauso skolininkui, o ne išieškotojui.
3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ Valstybės turto fondo skundą, bylos Nr. 3K-3-1379/2002, išaiškino, kad išieškotos lėšos, patekusios į antstolio depozitinę sąskaitą iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo ar arešto jo turtui taikymo, nebepriklauso skolininkui, išieškojimas yra baigtas, o išieškotos lėšos turi būti paskirstytos išieškotojams, taip užbaigiant baigiamąją vykdymo proceso stadiją; ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, t. y. turto suradimą ir realizavimą, nuo lėšų patekimo į antstolio depozitinę sąskaitą nebetaikomos. Teismai nepagrįstai sprendė, kad išieškotos ir paskirstytos lėšos vis dar priklauso skolininkui, o ne išieškotojui, ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad tokių lėšų išmokėjimas kasatorei reikštų atsiskaitymą su bankrutuojančios įmonės kreditoriais pažeidžiant ĮBĮ nuostatas.
4. Teismai netyrė kai kurių rašytinių įrodymų (2008 m. spalio 23 d. ir 2008 m. lapkričio 12 d. patvarkymų paskirstyti išieškotas lėšas), nors jie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes – kad antstolės depozitinėje sąskaitoje buvusios išieškotos lėšos priklauso nebe skolininkui, o kasatorei. Netyrę ir nevertinę šių įrodymų, teismai padarė klaidingas išvadas, kad išieškotos ir paskirstytos lėšos iki šiol priklauso skolininkui UAB „Baltoji snaigė“ ir kad paskirstytų lėšų išmokėjimas kasatorei pažeistų ĮBĮ nuostatas ir kitų kreditorių interesus. Be to, teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad kasatorė skundė ne tik antstolės veiksmus priimant ginčijamą patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą, bet ir neveikimą, delsiant išmokėti kasatorei iš skolininko išieškotas lėšas, ir nepasisakė dėl argumentų, kad antstolės delsimas pervesti lėšas kasatorei pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir principus. Dalies kasatorės skundo argumentų apskritai neįvertinę, o dalį įvertinę nevisapusiškai ir neobjektyviai, netyrę pateiktų įrodymų ryšio su kitais įrodymais ir nenustatę jų reikšmės, teismai pažeidė ne tik CPK 185, 263, 265, 270 ir 331 straipsnių, bet ir 443 straipsnio 1 ir 8 dalių reikalavimus, įpareigojančius teismą bylose dėl antstolių veiksmų būti aktyviam ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos bylos aplinkybės.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „BTA draudimas“ prašo kasacinį skundą atmesti, remdamasis tokiais argumentais:
1. Kasatorės skundžiamos teismų nutartys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 9 straipsnio normas, yra pažymėjęs, kad jų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūrų užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-637/2006). Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasatorė neteisingai aiškina vykdymo proceso stadijas, laikydama, kad išieškotų lėšų paskirstymo stadijai ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies apribojimai netaikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ skundą, bylos Nr. 3K-3-438/2009, suformulavo taisyklę, kad vienas iš atvejų, kada vykdymo procedūros baigiamos, yra visiškas vykdomojo dokumento įvykdymas (CPK 632 straipsnio 1 punktas); dėl to vykdymo proceso stadija, kai iš skolininko jau yra išieškotos lėšos, tačiau jos dar neišmokėtos išieškotojams ir yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, arba, pavyzdžiui, areštuotos lėšos yra paties skolininko sąskaitoje, dar nėra vykdymo procedūrų pabaiga ir tokios lėšos dėl teisės normose nustatytų draudimų (vienas jų nurodytas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje) negali būti išmokamos išieškotojams.
2. Kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1379/2002, nes toje nutartyje pateiktas ne šiuo metu galiojančio, bet 1965 m. CPK normų aiškinimas. Kasatorės skundžiamos teismų nutartys atitinka naujausios teismų praktikos suformuluotas taisykles dėl vykdomosios bylos stadijų sampratos ir vykdymo proceso pabaigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų ŽŪB v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009, išaiškinta, kad antstolio atliekami vykdymo veiksmai gali būti teisinio ir faktinio pobūdžio; jo depozito sąskaitoje esančių lėšų paskirstymas, t. y. ir patvarkymas dėl jų išmokėjimo, ir faktinis jų perdavimas, pervedimas, išsiuntimas ar išmokėjimas, išieškotojui yra suprantami kaip vykdymo veiksmai. Toje nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktiką lėšų paskirstymas ir pervedimas yra išieškojimo vykdymas; kol po turto realizavimo į antstolio depozitą gautos lėšos nepaskirstytos ir nepervestos, tol vyksta išieškojimas; ar vyksta išieškojimas, sprendžiama pagal tai, ar yra užbaigta vykdomoji byla dėl visiško įvykdymo; jeigu pagal CPK 632 straipsnyje nustatytus pagrindus nėra užbaigta vykdomoji byla, tai lėšų pervedimas išieškotojui pagal antstolio patvarkymą, kai jį priimant ar jau jį priėmus prasidėjo išieškojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, yra negalimas, o jų gavimas pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį traktuojamas kaip neteisėtas.
3. Teismai nepažeidė nei bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, nei ypatingosios teisenos byloms taikomų išimčių. Kasaciniame skunde nurodyti įrodymai (pvz., antstolės priimti patvarkymai paskirstyti išieškotas lėšas) nebuvo ginčo objektas, teismai juos vertino kartu su kitais įrodymais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies sukeliamų pasekmių vykdymo procesui
Įmonės bankroto institutu visų pirma siekiama užtikrinti įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. ji yra tokios būsenos, kai nebevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), o pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės. ĮBĮ nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuria siekiama užtikrinti teisingą kreditorių interesų derinimą ir lygiateisiškumą. Užtikrinti bankrutuojančios (nemokios) įmonės kreditorių interesus įgalina tai, kad teismas, dar tik gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsijungia papildomi kreditorių interesų apsaugos saugikliai. Jeigu dėl įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, buvo priimti teismų ar kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, tai įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, lėšų išieškojimo sustabdymas iš esmės reiškia ir draudimą antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias šios įmonės lėšas pervesti įmonės kreditoriams. Šis teisinis imperatyvas nustoja galios tik tuo atveju, jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Aptariama įstatymo imperatyvi nuostata (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti, procesinius padarinius, t. y. privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas). Vykdomosios bylos sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau toks šioje nutartyje pateiktas vykdomosios bylos eigos aiškinimas grindžiamas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei CPK 1 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis apie bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų primatą prieš CPK normas.
Dabartinėje kasacinio teismo praktikoje vieningai pripažįstama, kad lėšų išieškojimas iš skolininko ir jų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje, kol jos neišmokėtos išieškotojams (kreditoriams), nereiškia vykdymo procedūrų pabaigos ir, atsiradus ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai situacijai, tokios sumos negali būti išmokamos išieškotojams (kreditoriams) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ skundą, bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų ŽŪB v. L. A., bylos Nr. 3K-3-485/2009). Pažymėtina, kad kartu tai yra pagrindas, eliminuojantis kasatoriaus galimybę remtis kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos dar 2002 m. lapkričio 18 d. priimta nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ Valstybės turto fondo skundą, bylos Nr. 3K-3-1379/2002.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltoji snaigė“ Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas 2008 m. lapkričio 13 d., tos pačios dienos šio teismo nutartimi iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotas visas UAB „Baltoji snaigė“ turtas ir sustabdyti išieškojimo iš jo veiksmai, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Baltoji snaigė“ iškelta bankroto byla, vykdomasis dokumentas – teismo įsakymas – antstolio priimtas vykdyti 2008 m. spalio 20 d., vykdomoji byla 2008 m. lapkričio 20 d. patvarkymu sustabdyta. Konstatuotina, kad nustatytų aplinkybių kontekste skundžiamos teismų nutartys priimtos tinkamai pritaikius imperatyviąsias ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pripažintinos teisėtomis ir pagrįstomis. Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais kvestionuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normų aiškinimo ir taikymo, nedaro įtakos apskųstų nutarčių teisėtumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
Atsisakius patenkinti kasacinį skundą, iš kasatorės valstybei priteistinas kasacinio teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas – 71,90 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos Vokietijos bendrovės „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ 71,90 Lt (septyniasdešimt vieną litą 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

atgal