Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaibo ratas“ akcininkės E. D. B. ir atsakovo V. B. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaibo ratas“ akcininkės E. D. B. ieškinį (bendraieškis bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Žaibo ratas“) atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
Nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. D. B. prašė priteisti iš atsakovo V. B. bendraieškio BUAB ,,Žaibo ratas“ naudai 103 497 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kuris iki bankroto bylos UAB ,,Žaibo ratas“ iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas, pažeidė lojalumo pareigą, sudarė bendrovei nuostolingus sandorius. 1999 m. lapkričio 29 d. bendrovė iš trečiojo asmens įsigijo automobilį ,,Opel Vectra“ už nepagrįstai didelę kainą (70 000 Lt), dėl to patyrė 43 700 Lt žalos, bet prašo priteisti 40 282 Lt. 1998 m. rugpjūčio 2 d. ir 1999 m. gruodžio 2 d. įmonė sudarė naujų automobilių nuomos sutartis, nors pagrindinė įmonės veikla – automobilių prekyba. Dėl šių nuomos sutarčių per penkiolikos mėnesių laikotarpį įmonė patyrė 15 000 Lt nuostolių. 1999 m. sausio 7 d. sutartimi bendrovė išsinuomojo įrengimų už 5200 Lt per mėnesį. Per penkerius nuomos metus bendrovė sumokėjo 368 160 Lt (įskaitant PVM) nuomos mokesčio, nors jų įsigijimo vertė – 155 568,27 Lt (178 903,51 Lt, įskaitant PVM). Jei bendrovė įrengimus būtų įsigijusi lizingo arba išperkamosios nuomos būdu už 206 488 Lt, būtų sutaupiusi 161 672 Lt, bet prašo priteisti 31 200 Lt. Nuo 2002 m. sausio 2 d. bendrovė iš UAB ,,Agrolitas Imeks Lesma“, kurios akcininkė ir vadovė K. M. buvo viena iš UAB ,,Žaibo ratas“ akcininkų, nuomojosi patalpas, esančias ( - ). Prieš tris mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dėl neaiškių priežasčių nuomos mokestis buvo padidintas 70 procentų, dėl to įmonė sumokėjo 17 015 Lt nuomos mokesčio daugiau.
Bendraieškis BUAB ,,Žaibo ratas“ atsisakė nuo ieškinio, pareikšto jo naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų priteisti 15 000 Lt žalos, atsiradusios dėl automobilių nuomos, grąžino ieškovei 337,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 9664,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 50 procentų UAB ,,Žaibo ratas“ akcijų; nurodė, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu suteikiama akcininkams neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, patirtą dėl bendrovės vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB ,,Žaibo ratas“ buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normose įtvirtinta akcininkų teisė stebėti bankroto procesą ir gauti nustatytą informaciją apie jį, bet, skirtingai nei Akcinių bendrovių įstatyme, nesuteikia teisės imtis veiksmų išieškoti žalą iš buvusio bendrovės vadovo. Ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, tikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, reikšti ieškinius, imtis priemonių skoloms išieškoti kompetentingas būtent įmonės administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas, 14 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslino ir ją išdėstė taip: priteisė iš ieškovės atsakovui 4755,40 Lt, įskaitant PVM, išlaidų advokato pagalbai apmokėti; grąžino ieškovei 2732,44 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį 2007 m. vasario 13 d. mokėjimo kvitu; priteisė iš ieškovės atsakovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir valstybei – 46,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio 3 dalį teisę reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu trečiajam asmeniui (skolininko kontrahentui) turi kreditorius (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalavimo teisę BUAB ,,Žaibo ratas“ (skolininkui) kildina iš Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 6.68 straipsnio 1 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 19 straipsnio 10 punkto (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) santykis yra toks pat kaip visumos ir dalies, t. y. CK 6.68 straipsnis yra bendro pobūdžio norma apie netiesioginį ieškinį; Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 19 straipsnio 10 punkte (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) įtvirtintos ieškinio, turinčio netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų, atmainos, kai teisė reikšti ieškinį įmonės vardu, ginčijant sprendimus, suteikiama pavieniams juridinio asmens dalyviams ir nėra būtina, jog įmonė bylos iniciatoriui būtų skolinga. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje aiškiai skiriamos dvi sąvokos: juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 straipsnis) ir juridinio asmens kreditorius, kurias ieškovė painioja. Ieškovė neįrodė turinti kreditorės statusą, kuris lemtų teisę reikšti netiesioginį ieškinį BUAB ,,Žaibo ratas“ naudai pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį. Teisę reikšti ieškinį, turintį netiesioginiam ieškiniui būdingų bruožų, turi juridinio asmens dalyvis, bet tokia ieškovės, kaip BUAB ,,Žaibo ratas“ akcininkės, neturtinė teisė gali būti įgyvendinama ne vėliau kaip iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai savaime netenka savo įgaliojimų, juos perima bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, 23 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė klaidingai teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi pripažino jai teisę šioje byloje reikšti netiesioginį ieškinį, motyvuodama, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje nagrinėjo atskirtąjį skundą dėl to, ar, reiškiant netiesioginį ieškinį, tarp ieškovės ir bendrovės susiklosto atstovavimo santykiai ir ar būtina juos kaip nors įforminti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Dėl ieškovės prašymo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-618/2008 teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bankrutuojančios įmonės akcininkų ieškinį, turintį netiesioginio ieškinio bruožų, bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl administruojant įmonę padarytos žalos atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas sprendė klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad BUAB ,,Žaibo ratas“ nėra skolinga ieškovei, todėl ji neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį BUAB ,, Žaibo ratas“ vardu skolininko skolininkui V. B. (CK 6.68 straipsnis); kad ieškovė, būdama UAB ,,Žaibo ratas“ akcininkė, iki bankroto bylos UAB ,,Žaibo ratas“ iškėlimo turėjo teisę pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikšti ieškinį, turintį netiesioginio ieškinio bruožų, bet po bankroto bylos iškėlimo šią teisę prarado, nes bendrovės administratorius tapo vieninteliu asmeniu, galinčiu veikti įmonės vardu išoriniuose santykiuose ir ginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teises.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui gerokai daugiau išlaidų už advokatų paslaugas, nei kad priklausytų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė BUAB ,,Žaibo ratas“ akcininkė E. D. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Kasatorė byloje turi reikalavimo teisę. Ieškovė ieškinį pareiškė Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šiame straipsnyje nustatyta akcininko teisė pareikšti ieškinį neribojama nei terminų, nei bendrovės statuso, t. y. ši teisė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar bendrovei yra iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas padarė klaidingą išvadą, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra valdymo organas ir kad, bendrovei iškėlus bankroto bylą, visuotinis akcininkų susirinkimas savaime netenka savo įgaliojimų bendrovės administratoriaus naudai. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, visuotinis akcininkų susirinkimas yra nebešaukiamas, nes stabdoma bendrovės veikla, tačiau tai nereiškia, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo funkcijas perima bendrovės administratorius ar bendrovės kreditorių susirinkimas. Teismas klaidingai tapatino akcininkę (kasatorę) su bendrovės akcininkų susirinkimu. Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Akcinių bendrovių įstatyme nenustatyta, kad, bendrovei iškėlus bankroto bylą, neturtinės akcininko teisės pereina bankroto administratoriui ar kokiu kitu būdu akcininkas jų netenka. Akcininko teisė pareikšti ieškinį dėl žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo išlieka visą laiką iki bendrovės pabaigos, t. y. išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Bendrovės bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinius tik dėl bendrovės sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne bet kokius ieškinius bendrovės vardu (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos bendrovei buvusio bendrovės vadovo veiksmais, atliktais iki bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo. Tuo atveju, jei būtų paneigta ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo, kai bendrovei yra iškelta bankroto byla, tai reikštų, kad buvęs bendrovės vadovas išvengtų atsakomybės už bendrovei padarytą žalą. Tokia situacija prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio bendrovės vardu bankroto procese, formuoja ydingą praktiką, kad žala, padaryta bendrovei, neprivalės būti atlyginta.
2. Kasatorė yra bendrovės dalies turto savininkė. Bendrovės akcininkas, įsigydamas atitinkamą kiekį bendrovės akcijų, už tai įneša į bendrovę tam tikrą dalį finansinių ar kitokių resursų. Akcininkai, būdami bendrovės resursų savininkai, turi teisę kontroliuoti tų resursų naudojimą. Teismas nepagrįstai nepripažino tokios kasatorės teisės. Išskyrus teisę pareikšti ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta jokių kitų galimybių akcininkui efektyviai ginti bendrovės ir savo teises.
Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenustatyta tokios sąlygos, kaip kad nurodė teismas, kad teisė pareikšti ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo bankroto procese gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškovą ir bendrovę sieja prievoliniai skoliniai santykiai.
Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovės ir ieškovės nesieja prievoliniai skoliniai santykiai. Ieškovė į bendrovę investavo tam tikrus resursus, t. y. pinigus.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-351/2007 nurodė, kad kasatorė pateikė ieškinį atsakovui Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Tai yra specifinė netiesioginio ieškinio rūšis, kai bendrovės interesais jį pateikia akcininkė ir jos teisė pareikšti tokį ieškinį nėra siejama su bendrovės įgaliojimų suteikimo reikšti reikalavimus ir atstovauti bendrovei teisme. Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Netiesioginio ieškinio pateikimo bankrutuojančios įmonės interesais Įmonių bankroto įstatymo normos nereglamentuoja. Be to, iškėlus bankroto bylą, akcininko nuosavybės teisė į akcijas nepasibaigia. Akivaizdu, kad teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, jog kasatorė turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.
4. Kitų šalių civilinė teisė leidžia bendrovės akcininkams reikšti netiesioginius ieškinius bendrovės naudai. Tokia teisė yra įtvirtinta Anglijos bendrovių įstatyme. Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovių įstatyme taip pat suteikiam teisė akcininkams pareikšti netiesioginį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.
Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovui 9664,20 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 3228,49 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio yra tik rekomendacinio pobūdžio poįstatyminis teisės aktas, todėl jos negali būti laikomos CK 6.251 straipsnyje nurodytu įstatymu, nustatančiu ribotą atsakomybę. Teismas neturėtų taikyti Rekomendacijų, jei jų taikymas prieštarauja CK įtvirtintiems visiško nuostolių atlyginimo principams. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 ir 4 dalių, CK 6.251 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio 2 dalies normas.
2. Teismas savo iniciatyva ar kitos šalies prašymu gali sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, jei nustato, kad: 1) šios išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002; 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2005); 2) egzistuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje nustatyti pagrindai. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų pagrįstai spręsti dėl priteisiamų išlaidų mažinimo CK 6.251 straipsnio 2 dalies ar 6.282 straipsnio pagrindu, taip pat nėra duomenų. leidžiančių daryti išvadą, kad kasatoriaus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės.
3. Rekomendacijose nustatytais maksimaliais priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžiais negali būti remiamasi kaip gairės sprendžiant dėl prašomų priteisti išlaidų protingumo. Rekomendacijose neįvertinta didelė dalis advokato, atstovaujančio klientui konkrečioje byloje, teikiamų paslaugų; neatsižvelgta į tai, kad iš gauto honoraro už teikiamas paslaugas advokatas privalo mokėti mokesčius, patiria administracinių išlaidų, kelia kvalifikaciją, o šių išlaidų dydis yra labai išaugęs; rekomendacijose nustatyti maksimalūs užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą dydžiai yra neprotingi, nes neatitinka realios rinkos kainos.
4. Teismui nepagrįstai mažinant priteisiamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, proceso šalis yra verčiama rinktis teisinių paslaugų teikėją pagal mažiausios kainos kriterijų. Tai riboja šalies teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo ginčijamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Bankrutavusios bendrovės akcininkė neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Įmonių bankroto įstatymas yra specialus įstatymas, kuris riboja Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą. Kiekvienas akcininkas nuo bankroto bylos iškėlimo turi tik tas teises, kurios nustatytos Įmonių bankroto įstatyme, ir plečiamai aiškinti šio įstatymo negalima. Įmonei iškėlus bankroto bylą akcininkai nebegali įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nustatytų turtinių ir neturtinių teisių, jeigu tokių nenustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Kasatorės argumentai dėl jos teisės pareikšti netiesioginį ieškinį Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra nepagrįsti.
2. Kasatorė nėra bankrutuojančios bendrovės turto savininkė. Ji niekada neperdavė bendrovei kitokio turto kaip piniginiai įnašai už gaunamas bendrovės akcijas. Apmokėjus įsigyjamas akcijas Akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio tvarka, ne kasatorė, o bendrovė tapo tokių perduotų lėšų (turto) savininkė. CK 2.45 straipsnyje nustatyta, kad akcininkas neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų.
Įmonių bankroto įstatyme aiškiai atskiriamas bankrutuojančios įmonės savininkas – akcininkas, turintis daugiau kaip 1/10 įmonės balsų, ir bankrutuojančios įmonės kreditorius. Tik bankrutuojančios įmonės kreditorius yra pripažįstamas bankroto bylos dalyviu, galinčiu pareikšti ieškinius bankrutuojančios bendrovės vardu. Kol bankrutuojančios įmonės savininko (dalininko) nesieja prievoliniai teisiniai santykiai su bankrutuojančia įmone, tol toks asmuo negali būti tapatinamas su bankrutuojančia įmone.
Galimybė akcininkui gauti dividendų iš bendrovės, kai jie nebuvo paskirti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, nesuteikia kasatoriai teisės pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės vardu.
3. Kasatorės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-351/2007 teismas nagrinėjo ne ieškovės teisinio suinteresuotumo ir jos galimybės pareikšti netiesioginį ieškinį BUAB ,,Žaibo ratas“ vardu klausimą, o vertino tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, motyvus.
4. Užsienio valstybių teisė yra nesusijusi, neįrodyta ir netaikoma šioje byloje. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismai Lietuvos Respublikoje privalo spręsti bylas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. CK 1.12 straipsnyje nustatyta, kada gali būti taikoma užsienio teisė, tačiau šioje byloje nėra nė vieno CK 1.12 straipsnyje nurodyto užsienio teisės taikymo pagrindo. Kasatorė rėmėsi ne konkrečiomis užsienio valstybių teisės normomis, o vienu moksliniu straipsniu, kuriame nenagrinėjamas užsienio šalių, kuriose leidžiama akcininkams pareikšti netiesioginius ieškinius, bankroto procesas ir nesiaiškinama, kokias teises akcininkai turi jau po bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą bendraieškis BUAB ,,Žaibo ratas“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir 14 punkte nustatyta, kad teisę veikti bankrutuojančios įmonės vardu, atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus turi tik bankroto administratorius ir jo įgaliotas asmuo. Ieškovė nebuvo ir nėra įgaliota reikšti ieškinio BUAB ,,Žaibo ratas“ vardu.
2. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas ribotas asmenų, turinčių teisę reikšti netiesioginį ieškinį, sąrašas. Į jį patenka tik įmonės kreditoriai. Taip ši teisės norma aiškinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).
3. Kasatorė neturi teisės reikalauti bendrovės turto pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes neatsiskaityta su bendrovės kreditoriais ir iš viso nėra likę turto, kurio galėtų reikalauti kreditorė.
4. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenustatyta akcininko, kuris nėra bendrovės kreditorius, išimtinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu bendrovės vardu, kaip tai konkrečiai nustatyta CK 6.68 straipsnyje. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta savarankiška ir speciali akcininko (ne bendrovės kreditoriaus) teisių gynimo forma, kuri įgyvendinama reiškiant ieškinį savo vardu, o ne netiesioginį ieškinį bendrovės vardu.
5. Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta teisės akcininkui nei reikšti ieškinio bankrutuojančios bendrovės vardu, nei reikšti ieškinio bankrutuojančios bendrovės interesais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
Šioje byloje keliamas akcininko teisės reikšti ieškinį buvusiam įmonės vadovui po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio kodekso atitinkamų normų sisteminiu aiškinimu, padarė išvadą, kad akcininkas neturi teisės reikšti ieškinį buvusiam įmonės vadovui po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla.
I. Dėl ieškovės kasacinio skundo
Dėl šalių ginčo teisinio kvalifikavimo
Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad ieškinio faktinis pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat tas teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.–N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad pareikštas netiesioginis ieškinys. Teisę reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu trečiajam asmeniui turi kreditorius (CK 6.68 straipsnis). Tuo tarpu šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui ne kaip kreditorius, priverstinai įgyvendinanti skolininko teises, bet kaip akcininkė, buvusiam įmonės vadovui, kuris sudarė įmonei nenaudingus sandorius ir dėl to įmonė patyrė nuostolių.
Dėl akcininko teisės reikšti ieškinį
Ieškovė akcininko reikalavimo teisę reikšti ieškinį buvusiam vadovui kildina iš ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad akcininkai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad akcininkas tokią teisę turi tik iki bankroto bylos iškėlimo. Su tokia teismo išvada negalima sutikti.
Vienas įmonės bankroto instituto tikslų – kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kreditoriams sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir finansų, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Sprendžiant kreditorių teisių pirmumo klausimus negali būti nepaisoma ir akcininkų materialinių interesų.
ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, o 20 punkte nustatyta, kad vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Aiškinant vien ĮBĮ normas būtų galima daryti išvadą, kad akcininkas neturi teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui.
Vertinant tai, ar akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo po to, kai iškelta bankroto byla, būtina atsižvelgti į ABĮ 14 straipsnio 1 dalies normą, kurioje nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal išdėstytos įstatymo normos nuostatą, kad šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, akcininko teisė reikšti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus ieškinius gali būti paneigta tik įstatymu ir tik jame aiškiai (expressis verbis) suformuluotu tokiu apribojimu. Tokio apribojimo ĮBĮ nėra. Jo nenurodo ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad akcininko teisė, nustatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nėra paneigta, todėl darytina išvada, jog akcininkas, gindamas savo turtinį interesą, turi teisę reikšti ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, prašydamas atlyginti žalą, atsiradusią pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu ir tuo atveju, kai įmonei iškelta bankroto byla.
Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 50 procentų bankrutuojančios įmonės akcijų. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnyje yra išvardytos akcininkų turtinės teisės. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad akcininkas turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Akcininko teisė į juridinio asmens turtą nustatyta ir CK 2.45 straipsnyje. Tokia teisė, remiantis įstatymų nustatytu teisiniu reglamentavimu, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje UAB DK „Vicura“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-1380/2000. Taigi kasacinis teismas konstatuoja, kad akcininkas turi materialinį interesą, kai įmonei iškelta bankroto byla, nes įmonės likvidavimo atveju jis gali gauti dalį likviduojamos įmonės turto. Šis materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama įmonės bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą, konkrečiai – reikšti ieškinį dėl buvusio įmonės vadovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Pažymėtina, kad šioje byloje bendraieškis BUAB „Žaibo ratas“ atsisakė nuo ieškinio (T. 3, b. l. 68). Bankrutuojančios įmonės administratorius, neginčydamas sandorių, kuriais, akcininko manymu, pažeidžiamas įmonės mokumas ir negerinama įmonės turtinė padėtis, negintų akcininko teisių į turtą, kuris liktų patenkinus kreditorių reikalavimus. Uždraudimas bankrutuojančios įmonės akcininkui pasinaudoti teise reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui, ypač tuo atveju, kai ieškinio nereiškia įmonės administratorius, ne tik neatitiktų šio instituto esmės ir paskirties, bet ir pažeistų akcininko turtinius interesus, nes sumažėtų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybės. Kitoks įstatyminis reglamentavimo aiškinimas neatitiktų ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos aiškinti ir taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, todėl šio teismo priimta nutartis naikintina.
II. Dėl atsakovo V. B. kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašė pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi nutartis naikintina ir byla perduotina šiam teismui iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo kasacinis teismas nesprendžia. Jų priteisimo klausimą turės išspręsti žemesnės instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti
Teismai materialiąsias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė netinkamai, todėl jų sprendimai naikintini. CPK 360 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant, ar yra žalos atlyginimo sąlygos. Šis teismas neatskleidė bylos esmės ir šio pažeidimo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teismas patyrė 59,85 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. pažyma). Išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti žemesnės instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 4 dalis 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
Nutarė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

atgal